Nenorėdami taikytis su šia padėtimi, daugelis gyventojų nusprendė turimas sutartis nutraukti. Tačiau tada elektros tiekėjas pareikalavo mokėti nemažas baudas.
Dalis vartotojų nenorėjo bylinėtis ir sumokėjo baudas arba brangių sutarčių nenutraukė. Tačiau kai kurie ėjo iki galo ir laimėjo bylas prieš tiekėją. Teismai pripažino, kad mokesčiai už sutarties nutraukimą vartotojams yra nesąžiningi ir negali būti taikomi.
Tačiau tokioje padėtyje atsidūrusi estų kapitalo bendrovė „Enefit“ neketina nuleisti rankų. Negalėdama pinigų atgauti iš buvusių klientų, juos ketina atgauti iš valstybės reguliuotojo – t. y., visų mokesčių mokėtojų pinigų.
Teismas: sutartys nesąžiningos vartotojų atžvilgiu
Pastaruoju metu Lietuvos teismuose buvo nagrinėjama ne viena byla, kurioje „Enefit“ reikalauja iš buvusių klientų sumokėti nemažas baudas už elektros tiekimo sutarčių nutraukimą nesuėjus jų terminui.
Pavyzdžiui, balandžio pabaigoje tokia byla baigta nagrinėti Vilkaviškyje. Čia klientę į teismą padavusi „Enefit“ mėgino iš jos prisiteisti 385,80 euro rezervavimo mokesčio už anksčiau laiko nutrauktą sutartį, 5 proc. palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Pasak bylos medžiagos, „Enefit“ telefonu įtikino klientę sudaryti elektros tiekimo sutartį.
Tačiau, pateikiant pasiūlymą, telefoninio pokalbio metu (jo įrašo įmonė neišsaugojo), klientei nebuvo pranešta apie rezervavimo mokestį, neišaiškintos prievolės jį sumokėti, jeigu ji būtų anksčiau laiko pasirinkusi kitą tiekėją.
Apie tai klientė teigia sužinojusi tik vėliau, kai iš bendrovės gavo dokumentus el. paštu.
Priimtame sprendime teismas savo iniciatyva pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento sutarčių nuostatas, suteikiančias „Enefit“ teisę netaikyti rezervavimo paslaugos mokesčio nuolaidos ir ją kaip baudą sumokėti anksčiau laiko nutraukiant sutartį ir keičiant tiekėją.
Kiek vartotojų sumokėjo be teismo?
Portalo tv3.lt žiniomis, panašių bylų ir tokių pačių sprendimų jose – ne vienas ir ne du.
Kaip ten bebūtų, „Enefit“ neatsakė, kiek turėjo bylų, kuriose reikalavo tokio mokesčio iš klientų.
Taip pat neatsakė, kiek vartotojų, nutraukusių sutartis anksčiau laiko, bendrovei be teismų sumokėjo jos nutraukimo / rezervacijos paslaugos mokesčius ir kokia tai buvo suma.
Tačiau „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška patikino, kad norintys pasinaudoti suteikta nuolaida bet kada gali kreiptis į bendrovę – jos galiojimas esą neribotas, ji yra taikoma ir mokestį jau sumokėjusiems asmenims.
Vadovas paaiškino, kad nuolaida rezervacijos mokesčiui taikoma privatiems klientams, turintiems ilgalaikes – 6 ir 7 metų – sutartis, sudarytas iki 2023 m. birželio 1 d. (pasikeitus įstatymams, tokio tipo ilgalaikės sutartys nesiūlomos).
„Svarbu pastebėti, kad kitaip, nei teigia politikai ar reguliuotojo atstovai, buitiniams vartotojams niekada netaikėme baudų, tik prašėme kompensuoti simbolinę dalį patirtų nuostolių“, – komentavo J. Areška.
Jo teigimu, iki šių metų sausio sprendimą taikyti rezervacijos mokestį žodžiais ir raštais palaikė ir reguliuotojas – Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Esame įsitikinę, kad prašymas kompensuoti nuostolius – teisingas: ilgalaikiams klientams iš anksto įsigijome elektros energijos jų fiksuota kaina, šiomis sutartimis įsipareigojome vystyti atsinaujinančios energijos pajėgumus.
Tokia praktika ir sutarčių sąlygos yra įprasti bei taikomi Latvijoje, Estijoje ir kitose ES šalyse“, – tikino pašnekovas.
Pasak jo, susidariusius nuostolius įmonė gali pagrįsti ir prašyti juos atlyginti. Tačiau esą ne pačių buitinių vartotojų:
„Nusprendėme pasielgti atsakingai, nevarginti jų ginčais su reguliuotoju ir pasiūlyti geriausius žaliosios energijos sprendimus.“
J. Areška taip pat informavo, kad, priėmus sprendimą suteikti 100 proc. nuolaidą rezervacijos mokesčiui, bendrovės iniciatyva teikti ieškiniai buvo atsiimti, o šiuo metu visi teisiniai ginčai esą pasibaigę.
Kas sumokės milijonus eurų nuostolių
Rengiant šią publikaciją, „Enefit“ išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigia, kad ji gali patirti 51 mln. eurų nuostolių dėl pasikeitusios VERT, kaip taikyti netesybas ir kitus mokesčius privatiems klientams ir mažoms įmonėms.
Bendrovė kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), kad jis įvertintų įstatyminį reglamentavimą ir VERT veiksmus. Taip pat bendrovė prašys, kad LAT kreiptųsi į ES Teisingumo Teismą dėl tinkamo ES direktyvos išaiškinimo.
„Nestabili reguliacinė aplinka ir prieš rinkimus ypač suaktyvėjusi politinė pozicija atnešė ne tik sumišimą rinkoje, bet ir kasdien generuoja tiesioginius nuostolius rinkos dalyviams “, – pranešime cituojamas „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Pasak jo, nuostolius lemia galiojusių ilgalaikių klientų sutarčių nutraukimas anksčiau laiko.
Tokias sutartis klientai rinkosi esant aukštoms elektroms kainoms, siekdami valdyti ateities elektros kainos augimo rizikas.
Esą daliai jų atsisakius šių įsipareigojimų ir nenumatant elektros rezervavimo bei kainos fiksavimo kaštų, bendrovė patiria tiesioginius nuostolius, apie kuriuos buvo informuojama ir VERT.
„Laikomės pozicijos, kad, tą numatant Civiliniam kodeksui bei neprieštaraujant ES teisei, turime teisę reikalauti bent jau tiesioginių nuostolių atlyginimo verslo klientams nutraukus elektros tiekimo sutartis anksčiau laiko.
Ypač aiškiai žinant, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl tiekėjo įsigytų draudimo priemonių, apsaugančių klientus nuo kainų svyravimų rizikos, bei dėl to, jog neišnaudotus klientų kiekius atgal į rinką turime parduoti už kur kas mažesnes kainas. Taip pat sieksime, kad Lietuvoje susidariusią situaciją, pagal kompetenciją, įvertintų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas“, – sako V. Koryzna.
Anot jo, jei Lietuvos teismai nuspręs, kad sutartyse numatyti mokesčiai „Enefit“ klientams negalėjo būti taikomi, įmonė sieks, kad susidariusius nuostolius kompensuotų sumaištį įnešusios atsakingos institucijos.
Kaip žinoma, valstybės institucijų veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto arba visų mokesčių mokėtojų lėšų.
VERT taip pat gauna pajamų iš energetikos ir kitų įmonių. Savo ruožtu jos pajamas gauna iš klientų – gyventojų ir įmonių. Taigi, jei „Enefit“ prisiteistų nuostolių kompensavimą, už tai netiesiogiai sumokėtų mokesčių mokėtojai ir vartotojai.
P.S.zinodamas Lietuviu buda apvagineti ir apgaudineti liaudi tiesiog laukiau bus kaip bus, o buvo tradiciskai Lietuviskai visus patikejusius eilini karta paeme ir tiesiog apipiso lygioje vietoje. Todel as dabar ir zvengiu susiriesdamas xa xa xa. Tikekit kvailiai valdzios siulomu rojumi kausai.
