Lietuvos gydytojams e. sveikata galės būti naudinga ir tuo, kad suteiks galimybę tiksliau nustatyti pacientui diagnozę, paskirti efektyvesnį gydymą. Sukurta sistema leis greitai apdoroti milžinišką kiekį anksčiau sukauptos informacijos ir pateikti gydytojui diagnozės ir gydymo patarimus, pasiremdama visais panašių anksčiau diagnozuotų ir gydytų pacientų duomenimis. Tačiau, kad sistemos veikimas pasiteisintų, sistema turi veikti nacionaliniu mastu, apimti visus regionus.
Vienas iš elektroninės sveikatos uždavinių Lietuvoje jau įgyvendintas – registruotis pas gydytoją galima ir internetu. „Tačiau pagrindinis šios sistemos elementas – elektroninis sveikatos įrašas, kuris turi prasidėti nuo minus devynių mėnesių, kada pacientas dar tik auga pas mamą įsčiose – kol kas yra įstigęs“, – teigia Elektroninės sveikatos strategijos ir duomenų bazės vienas iš kūrėjų Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicinos inžinerijos instituto direktorius Arūnas Lukoševičius. Atgyvenusios popierinės kortelės
Šiandien ligoninėse dar daug kur naudojamos popierinės ligos istorijos kortelės, kurios dabartiniame kompiuteriniame amžiuje yra atgyvenęs dalykas – jas galima pamesti, jos gali sudegti, gydytojai rašydami ranka ir pildydami gausias ir dažnai pasikartojančias formas ir receptus gaišta daug brangaus laiko, ir neslėpkim – dažnai skubiai ranka padarytus įrašus kitam gydytojui įskaityti nėra lengva. O kiek dar sugaištama laiko poliklinikose, kuriose registratūroje tą kortelę turi surasti stalčiuje pagal abėcėlę ir nunešti į reikiamą kabinetą gydytojui, kuris įklijuoja naują popierėlį, o vėliau kortelė vėl grįžta į registratūrą.
„Tačiau pats didžiausias popierinių istorijų ir kortelių minusas tas, kad informacija gydytojui nėra prieinama akimirksniu“, – tikina mokslininkas. Informacija „popierinėje laikmenoje“ laikoma tik toje poliklinikoje, kurioje pacientas lankosi, tačiau niekas nėra tikras, kad pacientas nenualps ir neatsidurs ligoninėje, arba nepaklius į avariją kitame mieste. Kai jis be sąmonės bus pristatytas į kito miesto ligoninę, joje nieko nebus žinoma apie jo sveikatos būklę iki šio momento, apie turimas ligas arba tam tikrų vaistų netoleravimą.
Elektroninis sveikatos įrašas ateityje visiškai pakeis dabartines popierines korteles. Jame bus nuosekliai kaupiama visa informacija apie paciento būklę, persirgtas ligas, paveldimumą, paskirtus vaistus, atliktus tyrimus, gydytojai ras, jeigu daryta, kardiogramų įrašus, rentgenų nuotraukas, kompiuterinę tomogramą ir kitą informaciją, kuri susijusi su paciento sveikatos istorija. Pacientas nesikreipia – vadinasi sveikas
E. sveikatos sistema, sėkmingai veikianti daugelyje šalių, automatiškai kaupia informaciją apie rizikos faktorius, rekomenduoja pasitikrinimus ir, kai ateina konkretaus paciento laikas patikrai, – apie tai informuoja. Pavyzdžiui, asmenys, sulaukę 50-74 metų amžiaus, kas 2 metus reguliariai tikrinami atliekant slapto kraujavimo testą, pagal kurį galima įtarti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį arba vieną kartą per 2 metus 50–69 metų moterims atliekamas krūtų mamografinis tyrimas skirtas ankstyvajai krūtų vėžio diagnostikai. Ankstyva šių ir kitų ligų diagnostika suteikia geresnes gydymo galimybes ir didesnę tikimybę pasveikti, išsaugoti sveikatą. Sistema užtikrina, kad tyrimas nebūtų pamirštas ar pražiopsotas, gydytojai turi galimybę vienoje vietoje matyti kada ir kokie tyrimai atlikti, kokie jų rezultatai.
„Prevencija ir sistemingas sveikatos tikrinimas užkerta kelią uždelstoms ligomis, o to šiandien labai trūksta, nes Lietuvos pacientai dažnai net nežino, kokie kompensuojami tyrimai galimi, kas kiek laiko juos reikia atlikti. Pacientas nežino ir nesikreipia į gydymo įstaigą, o pastaroji paciento aktyviai neieško, nes neturi bendros informacijos, kokius ir kada tyrimus reikia atlikti konkrečiam pacientui“, – teigia KTU Biomedicinos inžinerijos instituto direktorius. Prevencija ar ligų nustatymas ankstyvoje stadijoje ne tik padėtų pacientams sėkmingiau gydytis, bet ir sutaupytų nemažai pinigų valstybei. Trūksta teisinės bazės ir ligoninių noro keistis informacija
Pagrindinis e. sveikatos uždavinys šiandien – sukaupti informaciją ir ją padaryti prieinamą visoms gydymo įstaigoms. Sisteminga didelio informacijos kiekio kaupimui ir apdorojimui reikalinga duomenų bazių sistema ir patogios vartotojų sąsajos, kuriomis turėtų mokėti naudotis – tiksliai įvesti duomenis ir rasti reikiamą informaciją apie paciento būklę visi gydytojai.
„Iš technologinės pusės, Lietuva elektorinės sveikatos įvedimui yra pasirengusi. Netrūksta technologijų ir kompetencijos, pradedamos kurti e. sveikatai reikalingos programos, rengiamos bendro naudojimo duomenų saugyklos, tiesiog reikia pradėti viską sisteminti“, – pasakoja elektroninės sveikatos tobulinimu užsiimantis habilituotas technologijų mokslų daktaras. Tačiau, pasak mokslininko, susiduriama su organizacinėmis problemomis, su informacijos apsikeitimo tarp skirtingų gydymo įtaigų sunkumais, o taip pat su informacijos konfidencialumo apsaugojimu, kas užtikrintų, kad paciento duomenys ir ligų istorija būtų prieinama tik reikiamiems gydytojams ar tik būtinu atveju. „Skaitmenizavimui medicinoje diegti trūksta ne pinigų, o daugiausia elektroninės sveikatos naudos supratimo, reikšmės ir ryžtingumo viską pabaigti iki galo, paruošti teisinio reguliavimo dokumentus ir imti naudotis e. sveikatos privalumais, kurie yra akivaizdūs“, – t ikina A. Lukoševičius. E. sveikatos sistema leidžia žmogui tapti savo gyvenimo šeimininku
Su šiomis problemomis, diegiant elektroninę sveikatos sistemą, susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Pasaulyje nėra daug šalių, kuriose būtų iki galo nacionaliniu mastu įgyvendinta elektorinė sveikatos sistema. Pavyzdžiais Lietuvai galėtų būtų Danija, Švedija, Kanada. Vokietija ar Jungtinės Amerikos Valstijos turi tik dalinę elektroninės sveikatos sistemą. Ligoninės, kuriuose duomenys skaitmenizuojami, yra vadinamos „Paperless“ (iš anglų k. – tokios, kuriose nenaudojamas popierius), tikimasi, kad tokių 5-7 metų laikotarpyje atsiras ir Lietuvoje.
Kol nėra standartizuotos, vieningos sistemos veikiančios nacionaliniu mastu, susiduriama ir su kitais sunkumais – kai kurių vyresnių gydytojų ribotais gebėjimais dirbti kompiuteriu, ligoninių nenoru dalintis surinkta informacija tarpusavyje.
„Įprasta galvoti, kad tyrimų rezultatai, gauti tiriant pacientą tam tikroje ligoninėje ar jam nustatytos diagnozės, yra ligoninės intelektinė nuosavybė, tačiau taip nėra. Visa informacija susijusi su ligonio istorija, tame tarpe elektroninis sveikatos įrašas yra asmens nuosavybė, nes jis už atliktus tyrimus ir suteiktas konsultacijas sumokėjo per mokesčius, sveikatos draudimą. Šiuo požiūriu e. sveikata stato pacientą visos sveikatos apsaugos sistemos centre ir užtikrina paslaugų tęstinumą tiek laike tiek ir tarp gydymo įstaigų“, – teigia A. Lukoševičius. Pokyčiai vyksta
Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos pateikiamais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jau yra sukurtos didžiųjų gydymo įstaigų – Santariškių klinikų, Kauno klinikų ir Klaipėdos universitetinės ligoninės bei keleto stambiausių poliklinikų – informacinės sistemos. Veikia ir Telekardiologijos paslaugų informacinė sistema, kuri leidžia mažesnių gydymo įstaigų specialistams gauti aukšto lygio specialistų kardiologines konsultacijas apie pacientą nuotoliniu būdu.Veikia internetinė registracija, kuri leidžia rezervuoti laiką pas šeimos gydytoją ar specialistą konsultantą, kuria šiuo metu naudojasi jau daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų. Dalis gydymo įstaigų patologijos tyrimus užsako ir gauna atsakymus nuotoliniu būdu. Valstybinių ligonių kasų informacinė sistema „Sveidra“ leidžia registruoti visose Lietuvos gydymo įstaigose ar vaistinėse suteiktas paslaugas. Pagal šiuos duomenis yra vykdomi atsiskaitymai už gydymo įstaigų ar vaistinių suteiktas paslaugas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
