Dalia Grybauskaitė nemelavo sakydama, kad elektra Lietuvoje brangesnė nei Belgijoje. Šios valstybės gyventojai gali rinktis elektros tiekėją, o tuo pačiu ir pigesnius tarifus. Lietuviai tokio pasirinkimo neturi.
Briuselyje elektra pigesnė nei Lietuvoje. Tai kandidatė į prezidentus D.Grybauskaitė pasakė per paskaitą Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentams.
D.Grybauskaitės teigimu, belgai moka mažiau net neturėdami atominės elektrinės, kai Lietuvoje mokesčių mokėtojų pinigais yra maitinami monopolininkai - nacionaliniam investuotojui "Leo LT" priklausančios bendrovės.
Eurokomisarės pateiktas palyginimas sukėlė vieno iš "Leo LT" netiesioginių bendraturčių Igno Staškevičiaus pasipiktinimą. Pasak jo, Belgijoje už elektrą brangiau moka ir gyventojai, ir įmonės. "Tai yra rimtas pranešimas. Aišku, neisime ir nepatikrinsime skaitliukų, bet taip negali būti. Nereikia skleisti melagysčių", - Piliečių Santalkos surengtoje konferencijoje prieš keletą dienų D.Grybauskaitei replikavo I.Staškevičius.
LŽ nusprendė patikrinti, kuris iš jųdviejų teisus. Atliktas nedidelis tyrimas parodė, kad D.Grybauskaitės teiginiai atitinka tikrovę. Belgai gali rinktis iš keleto energijos bendrovių ir daugybės mokėjimo planų, todėl galutinio elektros tarifo kaina gali būti labai įvairi.
Tarifas - 12 centų mažesnis
LŽ apklausė keliolika Briuselyje dirbančių lietuvių, kokias sąskaitas jie gauna už elektrą. Konkrečią kilovatvalandės kainą galėjo pasakyti ne kiekvienas, nes Belgijoje yra kitokia tarifų skaičiavimo ir sąskaitų išrašymo metodika, tad atsekti galutinę kilovatvalandės kainą gali būti keblu. Tačiau gautieji skaičiai patvirtina D.Grybauskaitės žodžius.
Lietuvoje galutinis elektros tarifas sudaro 37 centus už kilovatvalandę. Lygindami jį su belgiškais, kainas nurodysime litais.
Antai trijų kambarių nuomojame bute gyvenanti europarlamentarė Ona Juknevičienė teigė mokanti 25 lietuviškus centus už kilovatvalandę. "Briuselyje galima mokėti pagal įvairius planus - kažką panašaus siūlo Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai. Briuselyje ne tik elektra, bet ir kitos paslaugos kainuoja mažiau. Tuo metu Lietuvoje yra absoliuti monopolija ir žmogus negali rinktis", - kalbėjo O.Juknevičienė.
Briuselyje dirbantis lietuvis Erikas Petrikas LŽ pasakojo, kad jo būstą aptarnaujančios įmonės yra nustačiusios 28 centų dienos ir vos 10 centų nakties tarifus. "Belgija - įdomybių šalis. Čia yra šešios Vyriausybės, o vien Briuselyje - 17 komunų. Įsivaizduokite, kiekvienoje komunoje yra mokamos skirtingų dydžių pensijos, socialinės išmokos, pašalpos. Neabejoju, kad kiekvienoje šioje komunoje galioja ir skirtingi elektros tarifai", - sakė jis.
Panašius skaičius pateikia ir D.Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys. Jis teigė kaip tik išnagrinėjęs sąskaitą, kurioje matyti, kad elektros kaina sudaro 30 centų. "Kokia suma nurodyta sąskaitoje, vadinasi, tiek ir kainuoja elektra. Papildomi mokesčiai komunai nėra elektros kaina", - aiškino jis. L.Balsys pabrėžė, jog D.Grybauskaitė studentams kalbėjo ne apie pramoninius elektros vartotojus, o apie paprastą buitinį vartotoją. "Todėl tai, ką ji sakė, yra tiesa. Be to, reikia nepamiršti, kad Belgijoje gyvenimo lygis ir perkamoji galia - tris keturis kartus didesnė. Vadinasi, reali kaina belgui yra dar mažesnė nei lietuviui!" - kalbėjo L.Balsys.
Sąskaitų dydžiai kinta
Tuo metu Lietuvos institucijos Briuselyje moka daugiau nei minėti gyventojai. LŽ atsiųsti duomenys rodo, kad mūsų valstybės atstovybės Europos Sąjungoje vartojamų tarifų už elektrą dydis labai svyruoja - nuo 30 centų šių metų kovą iki 50 centų pernai gruodį. Lietuvos ambasada Belgijoje moka dar daugiau - beveik 60 centų už kilovatvalandę.
Lietuviškus ir belgiškus tarifus galima lyginti ir kitaip: pagal vidutines mėnesio sąskaitas. Rytų skirstomųjų tinklų pateiktas duomenimis, statistinis Lietuvos gyventojas per mėnesį suvartoja apie 150 kWh elektros energijos ir gauna vidutinę 56 litų sąskaitą.
Nežinia, ar europarlamentaras Eugenijus Maldeikis atitiktų statistinį Lietuvos elektros vartotoją, tačiau pernai jo mėnesio sąskaita už elektrą vidutiniškai sudarė 50 litų, šįmet - jau 140 litų. Gali pasirodyti daugoka, bet E.Maldeikis ir suvartoja nemažai: jo gyvenamajame būste Briuselyje yra įrengtas elektrinis šildymas, vanduo taip pat šildomas elektriname katile.
Tokius kainų už elektrą svyravimus Belgijoje galima paaiškinti pasirinkimo galimybių įvairove: 2007 metų pradžioje liberalizavus rinką krašte nebeliko vieningo elektros tiekimo tarifo. Tuo tarpu Lietuvoje elektros skirstymas laikomas tik vienose - "liūto" - rankose.
Pasak D.Grybauskaitės, tai "yra girnos ant mūsų piliečių pečių, dar likusios nuo tarybinių laikų", todėl Lietuva privalanti kuo greičiau sukurti civilizuotą rinką.
Marijus Širvinskas
