Sparčiai atsigaunantis eksportas laikomas pokrizinės ekonomikos varikliu. Pastarojo pusmečio duomenys rodo, kad jis vis dar auga, tačiau ekspertai jau prognozuoja artėjant liūdnesnius laikus, atsiliepsiančius visai ekonomikai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šį birželį eksportuota prekių už 6,1 mlrd., o importuota – už 6,6 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo kiek daugiau nei 19 procentų didesnis nei pernai tuo pačiu laiku. Tie patys duomenys rodo, jog eksportas birželį augo net 32,4 procento, o palyginti šių metų pirmąjį pusmetį su praėjusiųjų tuo pačiu laikotarpiu, jis padidėjo 41,2, importas – 41,9 procento.
Stumtelėjo ir vidaus rinką
Toks eksporto augimas analitikus džiugina – juk būtent laikomas pagrindiniu ekonomikos atsigavimo varikliu.
„Eksportas buvo tas atsigavimo įžiebiklis. Kuo toliau, tuo labiau tai perduoda vidinei rinkai“, – sako SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė. Jos teigimu, maža ir atvira Lietuvos rinka negalėjo pati iš vidaus atsigauti, tad pirma atsigavo užsienio prekyba, paskui pamažu pradėjo kilti vidaus vartojimas. Tokiu būdu ekonomika tapo labiau subalansuota.
Rusija veikiausiai neišgelbės
Statistikos departamento pateiktus tokius įspūdingus pusmečio rezultatus, V. Tauraitės teigimu, iš dalies lėmė žaliavų kainų augimas – naftos, chemijos pramonės produktų eksportas. Be to, buvo ir didesnė paklausa užsienio rinkoje. Tačiau likusi metų dalis nebebus tokia džiuginanti.
Vėliau šalies eksportas turėtų mažėti, ir tai, pasak vyriausiosios analitikės, pirmiausia turėtų lemti techniniai veiksniai.
V. Tauraitės skaičiavimais, eksportas auga maždaug nuo 2009 metų pabaigos. „Buvo pionierius. Natūralu, kad ilgą laiką nepatemps maždaug 40–50 procentų augimo“, – aiškino ji.
Didžiausia grėsmė – lėtesnis eksporto rinkos augimas, ypač dėl Europoje siaučiančios skolų krizės. Žinoma, Lietuva turi kitą svarbų eksporto partnerį – Rusiją. Tačiau ir čia įžvelgiama grėsmių. V. Tauraitės teigimu, tenykštėje rinkoje pastaruoju metu pradėjo mažėti naftos kainos, tad natūralu, kad bus mažiau pinigų ir reikės mažiau lietuviškų prekių. „Ši rizika grėsmingiausia“, – mano analitikė.
Įtakos šiemetiniam eksporto augimui, ekspertės manymu, turėjo ir vienkartiniai veiksniai. Vienas jų – naudotų automobilių eksportas į Baltarusiją ir Kazachstaną: nuo liepos 1 dienos įvedus muitus šis eksporto kanalas užsidarė.
Paskutinis ketvirtis pristabdys
„Jei lėtėja eksporto plėtra, kad ekonomika pastebimai nesmuktų, turi augti vidaus vartojimas“, – aiškina V. Tauraitė, pridurdama, jog ir čia pavojai neišvengiami.
Esą kai tiek daug kalbama apie problemas kitose šalyse, besiplečiančią skolų krizę, girdėdami tokias žinias vartotojai gali vėl pradėti atsargiau elgtis – kaip sako analitikė, „persijungti iš vos vos atsigaunančio vartojimo į didesnio taupymo režimą“.
Tiesa, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje vyks Europos vyrų krepšinio čempionatas, tad tikimasi, jog tiek lietuviai, tiek užsieniečiai daugiau pirks ir paskatins vidaus vartojimą. Tad ir BVP rodiklis prognozuojamas gana geras.
O štai ketvirtąjį metų ketvirtį, V. Tauraitės manymu, yra sulėtėjimo grėsmė. Juolab kad Lietuvoje vyrauja ir kitas rizikos faktorius – emigracija.
„Kol kas vidaus vartojimas sėkmingai laikosi. Jis perėmė garvežio vaidmenį iš eksporto“, – sakė vyriausioji analitikė.
Tačiau ilguoju laikotarpiu, jos manymu, nebereikia tikėtis didelio eksporto augimo. Tuo labiau kad išorės rinka turėtų lėčiau augti dėl skolų krizės.
Vyrauja ilgą laiką
V. Tauraitės teigimu, tokia eksporto struktūra, kai vyrauja naftos produktai, transportas, maisto produktai, – turima jau ilgoką laiką. „Norėtųsi turėti daugiau aukštos pridėtinės vertės produktų“, – sako banko vyriausioji analitikė, kaip pavyzdį pateikianti mašinas ir įrengimus – t. y. sudėtingesnius gaminius. Jų dalis eksporto struktūroje galėtų būti ir didesnė.
Tačiau tokios produkcijos sukūrimas užtrunka.
Ekspertės manymu, gal neblogai pavyks Lietuvos bandymai eksportuoti paslaugas, tai yra – protą.
„Visi sulaikę kvapą stebi, kaip vystysis skolų krizė. Jei pakryps blogesne linkme, paveiks ir Lietuvą“, – apie atlyginimų kėlimo galimybę ne itin optimistiškai kalba V. Tauraitė. Kol kas, jos manymu, į kiekvieną žinią rinka reaguoja labai emocingai.
