„Svarbiausia yra stiprinti pagrindinėms Rusijos eksporto pramonės šakoms jau nustatytas sankcijas. Svarbu patobulinti sankcijų mechanizmą ir užtikrinti, kad Rusijai ir tiems, kurie yra pasirengę padėti jai pasipelnyti, nepavyks jų apeiti. Sprendimas yra akivaizdus – pradėti masiškai taikyti antrines sankcijas“, – paaiškino A. Lačychina.
Jos teigimu, šios priemonės pagrindas būtų įvesti sankcijas trečiosioms šalims ir subjektams, kurie tarptautinėse rinkose perka, apdoroja ir parduoda rusiškas prekes ir žaliavas.
„Pavyzdžiui, tiesioginiam importui iš Rusijos į ES ir Didžiojo septyneto šalis jau galioja sankcijos, o nuo kovo 1 d. jos bus taikomos ir trečiosioms šalims, kuriose apdorojamos arba perparduodamos deimantų žaliavos. Taip turėtų būti ir su naftos produktais bei visomis kitomis iš Rusijos atkeliaujančiomis žaliavomis ir prekėmis“, – teigia ekspertė.
Ji prisimena, kad 2023 m. pabaigoje JAV ėmėsi svarbių veiksmų šioje srityje, pasiūlydamos įvesti antrinių sankcijų finansų institucijoms, padedančioms bet kuriose rinkose perparduoti rusiškas prekes.
„Tuo pačiu kol kas nėra aišku, ar ši priemonė bus veiksminga, o svarbiausiai, ar ja pritaikius nebus pernelyg ribojami sandoriai“, – savo susirūpinimą pareiškė A. Lačychina.
Ji pridūrė, jog analitikai nemano, kad tokios pasekmės turėtų kilti.
„Pavyzdžiui, jei bankas įžvelgia riziką, susijusią su finansinėmis operacijomis kažkuriame nors segmente, kuriame nė neįtardamas gali tapti rusų bendrovės tarpininku, jis galėtų apskritai nebevykdyti operacijų tokioje rinkoje. Dėl to galėtų nukentėti ir įvairių šalių, įskaitant JAV, ekonomika, ir jokiais ryšiais su Rusija nesusijusios bendrovės“, – paaiškino ji.
Kai kurių ekspertų vertinimu, kadangi sankcijos neapima visų valstybės agresorės ūkio sektorių, Rusija per metus iš žaliavų eksporto sugeba uždirbti iki 1,5 mlrd. JAV dolerių bei gauti 0,5 trilijono JAV dolerių bendrųjų pajamų.
Pirmiau buvo pranešta, kad JAV sankcijos turėjo rimtą poveikį Rusijos planams plėsti savo suskystintųjų gamtinių dujų eksporto apimtis.
