LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Verslininkų sąžiningumu, įvedant eurą, abejoja ne vienas Lietuvos gyventojas, tačiau ekspertai ramina, kad padidėjusios kai kurių produktų kainos dažnai gali būti nulemtos ne artėjančio euro, o kitų veiksnių. Be to, tikina jie, nuo liepos mėnesio pabrangusių ir atpigusių prekių ir paslaugų yra maždaug po lygiai, o lyginant šių ir praėjusių metų kainas, vidutiniškai jos padidėjo vos 0,1 proc.
Statistikos departamentas stebi 100-tą gyventojų išrinktų prekių ir paslaugų kainų. Departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Šaltenienė aiškina, kad kainos kinta įvairiai. Kai kurios prekės ir paslaugos pabrango, bet panašus jų kiekis ir atpigo.
„Jeigu lygintume, kaip kito kainos nuo liepos mėnesio, matytume, kad pabrangusių ir atpigusių prekių ir paslaugų yra maždaug po lygiai. 48 prekės – pabrangusios, 49 – atpigusios, o trijų kainos yra nepasikeitusios“, – vardija N. Šaltenienė.
Pasak ekspertės, kainų pabrangimo lyderiu tapo dantų pasta, kurios kaina padidėjo 12,5 proc. Taip pat brango kai kurios sezoninės daržovės, pavyzdžiui, pomidorai, kurių kaina išaugo 4,6 proc. Ūgtelėjo ir kai kurių kitų prekių kainos: pusiau putojančio vyno, Lietuvoje gaminto alaus, tualetinio muilo ir kitų.
N. Šaltenienė pabrėžia, kad, nagrinėjant šių 100-to prekių ir paslaugų kainas, analizuojama ir tai, kaip kainos keičiasi kitose srityse. Kaip pavyzdį jį pateikia kavą. Esą kilo importuojamos kavos kainos, todėl ji turėjo pabrangti ir mažmeninėje prekyboje.
„Kainų kilimo tempas yra lėtesnis negu anksčiau. To negalima sieti vien tik su euro įvedimu“, – apibendrina pašnekovė.
N. Mačiulis: jeigu prekė pabrango, galime rinktis alternatyvą
N. Šaltenienei antrina ir ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, nereikėtų spręsti apie bendrą kainų lygį šalyje, žiūrint tik į vieno produkto kainą. Esą reprezentatyviausią kainų didėjimo ar mažėjimo statistiką gali pateikti tik Statistikos departamentas, kuris stebi ne vienos prekės ar paslaugos kainą.
„Visuomet bus tokių paslaugų ir prekių, kurios pabrangs, bet labai retai susidaro tokia situacija, kad joms nėra alternatyvų. Jeigu matome, kad kažkuri prekė pabrango dėl to, kad pardavėjas suapvalino kainą į daug didesnę pusę, beveik visada galime tos prekės nepirkti ir pasirinkti kitą“, – įsitikinęs N. Mačiulis. Jis prideda, kad lyginant šių ir praėjusių metų kainas, vidutiniškai jos padidėjo vos 0,1 proc.
Ekonomistas taip pat aiškina, kad, net ir vertinant konservatyviai, vidutinis darbo užmokestis kitais metais turėtų didėti maždaug keturis kartus sparčiau nei didės prekių ir paslaugų kainos. Tačiau jis pabrėžia, kad atlyginimų didėjimo gali taip greitai nepajusti žmonės, dirbantys viešajame sektoriuje ar gaunantys socialines išmokas.
Prie memorandumo jungiasi ir mažiausieji
Beveik 4 tūkst. įmonių pasirašė Geros verslo praktikos memorandumą. Tai yra daugiau kaip 11,5 tūkst. prekybos ir paslaugų teikimo vietų. Ūkio ministerijos vidaus prekybos politikos skyriaus vedėjos Birutės Janutėnienės teigimu, prie memorandumo prisideda ne tik didieji prekybos tinklai ar vidutinės ir smulkiosios įmonės, bet ir individualią veiklą vykdantys asmenys. Memorandumą pasirašę žmonės įsipareigoja kainas perskaičiuoti apvalinant pagal nustatytą kursą ir apvalinimo taisykles, taip pat, nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kainų kilimui.
„Yra Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas, kuriame nustatyta, kad teisingą kainų perskaičiavimą prižiūri 17 valstybės institucijų. Visų jų veiklą koordinuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“, – sako B. Janutėnienė ir prideda, kad vartotojai, pastebėję nesąžiningą kainų perskaičiavimą, gali kreiptis į šią tarnybą.
Ekspertė perspėja, kad, pažeidus perskaičiavimo taisykles, yra taikomos baudos. Fiziniams asmenims už pirmąjį pažeidimą taikomas įspėjimas, už pakartotinį skiriama bauda iki 5 tūkst. litų. Juridiniams asmenims taikomos baudos svyruoja nuo įspėjimo iki 10 tūkst. litų.
