Architektas ir bendrovės „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski sako, jog vietą reikia ir galima vertinti skirtingais aspektais. Gyventojui, kuris svajoja apie nuosavą būstą, turbūt norisi patogumų patikusioje vietoje – reikia ir normalių komunikacijų, ir gatvių apšvietimo, ir asfalto, šaligatvių, mokyklų, darželių... Projektuotojai į vietą žiūri jau kitu kampu: koks yra reglamentuotas sklypo užstatymo tankis, intensyvumas, kokie galioja apribojimai, kokie geologinių tyrimų rezultatai. Jeigu sklypas, net ir esantis ypatingai patrauklioje vietoje, slepia tam tikrų rizikingų ypatybes, gali būti rūpesčių, jeigu jame nuspręsite įgyvendinti savo svajonių namų projektą.
Nekilnojamojo turto brokeris Arūnas Adamonis, remdamasis savo ilgamete patirtimi, sako, kad ir vietos patrauklumo ar gerumo supratimas būna labai skirtingas: „Vienaip privalumus mato jauna šeima, kuri svajoja apie pirmą nuosavą būstą. Visai kiti patrauklumo prioritetai svarbūs sklypų besidairantiems žmonėms, kurie nori statytis antrą savo gyvenime namą. Poreikiai pasikeičia ir pradedi vertinti skirtingus dalykus. Juk galime kalbėti, kad populiariausi yra maždaug 150 kvadratinių metrų namai. Pastatyti maždaug tokio ploto namą Antakalnyje, Zujūnuose, Kairėnuose, Tarandėje kainuoja beveik tiek pat, bet namo su sklypu kaina ir vertė bus tikrai skirtinga. Galima sakyti, kad derėtų vertinti nekilnojamojo turto objekto likvidumą, o čia jau kiekvienas pardavėjas įžvelgs savų pliusų. Kai kam reikia ramybės, kai kam – solidžios aplinkos bei saugios kaimynystės. Kažkas nori būti šalia miesto, o kitas visai normaliai žiūri į valandos trukmės kelionę iki miesto: užtat savo namuose jautiesi komfortiškai“, – pasakoja brokeris.
Dar viena, tiesa, tikrai ne masinė, ypatybė – tai gyvenimas panašaus finansinio lygio rate. Žinome vadinamąjį laurų kvartalą, dabar irgi atsiranda pakankamai uždarų bendruomenių, kur tikrai gerokai aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys žmonės buriasi į bendruomenes, išsaugo atitinkamą kvartalo lygį ir solidumą. Pasak brokerio, dabar tokių kvartalų daugėja, jų yra ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, tačiau akivaizdu, kad tuose sklypuose įsikuria didesnių finansinių galimybių žmonės.
Vietos sąvoką keičia ir laikas: juk prieš 10 ar 15 metų būdavo galima pakankamai lengvai patekti prie dažno vandens telkinio, o dabar vis dažniau atsiremiame į užrašus „Privati valda“. Kažkada tos vietos neatrodė patrauklios, bet situacija pasikeitė. Ir keičiasi.
Arūno Adamonio teigimu, atsirado naujų vietų, kur šiuo metu vyksta intensyvios statybos, nors prieš 4-5 metus tikrai niekas negalvojo, kad šios lokacijos bus patrauklios statyboms.
„Mes turime tik žemės, kiek turime. Ir patrauklių vietų nebus daugiau – todėl bandoma ieškoti ir rasti naujų lokacijų arba naujas vietas daryti patraukliomis naujakuriams. Man kvartalai, kuriuose vystytojai investuoja į nuotekų tinklus, vandentiekį, elektrą, racionalų gatvių išdėstymą, šaligatvius, apšvietimą, kur vyrauja logiška ir vientisa architektūra, atrodo kur kas patrauklesni nei, pavyzdžiui, sodų sklypai. Nors sodai, ypač šalia didžiųjų miestų, turi privalumų – kai kurie jų yra arti miesto. Todėl šeimos, auginančios vaikus, kai kažkuris iš tėvų privalo padirbėti „taksistu“, vežiodamas vaikus į mokyklą, darželį ar būrelius, dairosi į tokius sklypus. Vieta gal ir patogi, bet... Viename sklype – sena bakūžė, kitame – kotedžas, trečiame – tuščia, ketvirtame – ne pirmos jaunystės namas. Apie siauras sodų gatves net nekalbu – ten komforto tikrai nėra ir nebus... Bet kai kam sklypai sodų bendrijose yra išeitis, - pasakoja architektas Vladislav Gžybovski. – Tiesa, irgi esame turėję atvejų, kai žmonės įsigyja sodo sklypą, o problemos iškyla vėliau. Erdvės nedaug, dar kaimynai savo namus gali būti pasistatę per arti sklypų ribų – tokiu atveju gauti statybą leidžiantį dokumentą gali būti misija neįmanoma. Arba reikia tą įsivaizduojamą svajonių namą stipriai mažinti... Arba pasirenkate, rodos, patrauklų kraštinį sklypą, kuriame yra dauba arba šlaitas ir paaiškėja, kad norint tokiame sklype pasistatyti namą, būtina tikrai daug investuoti į atramines sieneles. Bet akivaizdu, kad Vilniaus soduose vyksta intensyvi prekyba sklypais: kai kuriuose seni namukai griaunami ir projektuojami nauji statiniai – būtent dėl atstumo iki centrinės miesto dalies“.
Brokeris A. Adamonis išskiria ir dar vieną pirkėjų kategoriją – tai vadinamieji sofos ūkininkai. Tiesa, pastaraisiais metais gerokai sugriežtėjo tvarka, leidžianti žemės ūkio paskirties žemėje statytis gyvenamuosius namus. Tačiau hektaro ar didesnio ploto sklypai irgi turi savus pirkėjus, kuriems reikia ramybės ir privatumo... Tiesa, tokiu atveju „taksisto“ darbas, vežiojant šeimos atžalas, atima gerokai daugiau laiko...
Jeigu randate jums patinkantį sklypą, nepagailėkite laiko susitikti su profesionalais – architektai, projektuotojai, inžinieriai tikrai jums pasakys, ką galima (ir ar iš viso galima) statyti tame sklype. Teisinis reguliavimas tikrai sparčiai keičiasi, todėl iš pirmo žvilgsnio patraukli erdvė gali turėti tam tikrų ribojimų. Šlaitų apsauga, elektros energijos linijų ar dujotiekių apsaugos zonos, vandenviečių apsaugos reikalavimai – tai tik dalis teisinių subtilumų, kurie gali net ir patį patraukliausią sklypą išbraukti iš jūsų svajonių sąrašo. „Kartais brokeris net nežino visų detalių: jis mato lokaciją, žino, kokios mokyklos, darželiai, sporto klubai, padelio ar teniso kortai yra netoliese – jis kalba apie emociją. O kad sklypo nuolydis patenka, pavyzdžiui, į šlaitų ribojimo zoną, gali ir nežinoti“, - sako brokeris Arūnas. Jam pritaria ir architektas Vladislav: „Esame turėję atvejų, kai paaiškėja, kad sklype yra pažymėti telekomunikaciniai tinklai, kuriems taikomos apsaugos zonos. Gauname pastabą – suderinkite su tinklų savininkais. Bet Registrų centras nežino, kas šeimininkai. Klausiame „Telia“, „Bitės“, „Tele 2“ – gauname atsakymą, kad tai ne jų tinklai. Tai nežinia, su kuo privalome suderinti, o be derinimo – nieko nepadarysi“.
Kita aktuali objektyvi aplinkybė, kurios iš pirmo žvilgsnio nepastebėsi – grunto ypatumai. Aukšti gruntiniai vandenys gali gerokai padidinti jūsų planuojamo namo kainą – sostinės apylinkėse dėl aukštų gruntinių vandenų arba dėl nestabilaus grunto yra tekę daryti bet 8 metrų gylio polinius pamatus, pasakoja architektas. Projektas brangsta, bet kartais neįmanoma, pavyzdžiui, įrengti rūsio – čia jau ir didesnės investicijos nepadės.
„Nusiperka žmogus sklypą už išties įspūdingą sumą: vieta graži, bet paaiškėja, kad įvairūs ribojimai ten neleidžia nieko statyti. Tada sakome – sveikiname, turite nerealaus grožio sklypą. Kuriame galima statyti nebent šiltnamį“, - bando ironizuoti architektas.
Tačiau akivaizdu, kad net ir radę patrauklų sklypą jums tinkančioje vietoje, įvertinkite daug dalykų. Gal verta investuoti, pavyzdžiui, 10 tūkstančių eurų ir atsivesti į sklypą miesto komunikacijas, jei jos yra netoli. Nes už vandens gręžinį sumokėsite 6-7 tūkstančius, dar 3-4 tūkstančiai bus reikalingi biologinėms nuotekoms įrengti. Ar sklype yra elektra? Džiaugiatės radę nuošalų kraštinį sklypą? Nesidžiaukite per anksti: jei jūs būsite pirmieji gyventojai naujoje erdvė, labai gali būti, kad būtent jums teks rūpintis, kad pakankamas elektros energijos resursas atkeliautų ir jums, ir būsimiems kaimynams – o sumokėti turbūt teks jums. Kiek? Tikrai daug...
Tad jeigu rimtai ieškote ir galvojate, kad radote tai, ko norite, pasitarkite. Ne su gydytoju ar vaistininku. Pasitarkite su šios srities specialistais. Kad svajonių namus statytumėte ramia galva.
Išsamus pokalbis apie sklypus ir jų subtilybes – naujoje tinklalaidėje!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
