Lietuvos ekspertai pritaria – Europos Sąjunga ne tiek gelbėja nuo skolų Graikiją, kiek ieško būdų krizei visoje eurozonoje suvaldyti. Tačiau baimintis naujos gilios finansų krizės esą dar per anksti. O jei tokia būtų, ji pirmiausia numuštų naftos kainas. Tai Lietuvai – tik į naudą, praneša LTV „Panorama“. Ekspertai neslepia – nuo to, kaip seksis iš skolų išsikapstyti Graikijai, priklausys tolesnis visos eurozonos likimas.
Nes su panašiomis – nemokumo – bėdomis šalia Graikijos jau rikiuojasi ir kitos Pietų Europos šalys: Italija, Ispanija ar net Prancūzija.
„Graikijos krizės, kracho baiminamasi ne tiek dėl pačios Graikijos, kiek dėl to, kad tai yra detonatorius, kuriam suveikus krizė išplis į aplinkines valstybes, ypatingai tas, kurios turi didelę valstybės skolą“, – teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Klausimas dėl naujos krizės yra ne tas, ar užteks pinigų, o tas, ar bus rastas būdas struktūriškai pakeisti tas priežastis, kurios privedė prie krizės. Jeigu ne, Europa ilgą laiką gyvens ant tokios bedugnės krašto.Vieną paketą duosim, jis kurį laiką padės, bet prireiks antro paketo“, – aiškino ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Vincentas Vobolevičius.
Analitikai sutaria – eurozonai iš krizės išvesti reikia ryžtingų esminių priemonių.
„Pirmiausia reikia sumažinti palūkanas toms vargšėms šalims, kurios kenčia nuo skolų krizių, nes didesnės palūkanos nieko neišsprendžia, jos tik dar labiau kaitina finansų rinkų kraują“, – mano Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kuodis.
Tačiau Graikijos, kaip ir kitų Europos valstybių, bėda, anot analitikų, ta, kad dažnai jos gyvena ne pagal pajamas, pernelyg dosniai remdamos savo gyventojus. Todėl jų problemoms spręsti praverstų ne tik ekonominės, bet ir politinės priemonės.
„Koks galėtų būti pakeitimas? Pavyzdžiui, įstatymas, konstitucinis sprendimas, kad valstybės skola negalėtų viršyti tam tikro procento BVP“, – siūlo V. Vobolevičius.
Ekspertai primena: šiuo metu auga daugelio valstybių, netgi didžiųjų ekonomikos žaidėjų, skolos. Tačiau baimintis, kad stovime prie naujos finansų krizės duobės, esą dar per anksti.
„Pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulio ekonomika,kapitalistinė jos dalis, sakyčiau, yra permanentinės krizės būsenoje. Rimtesnės finansų krizės vyksta maždaug kas 10 metų ir bet kuriuo metu bedus pirštą į pasaulio žemėlapį, yra 8 proc. tikimybė, kad ta šalis, į kurią jūs pataikėte, turi finansų krizę“, – sako R. Kuodis.
„Jeigu nuosmukio tendencijos pradės reikštis, o taip gali atsitikti ne dėl ko kito, o dėl nesugebėjimo išspręsti tų dviejų didelių skolos krizių – JAV ir čia, šiapus Atlanto, t.y. pietų Europoje, taip, nuosmukio galimybė yra reali. Tačiau jei tokios tendencijos pardės ryškėti, manau, naftos kainos tikrai pradės važiuoti į apačią. Ir tai bus vienintelė gera žinia Lietuvai, nes Lietuva eksportuoja į JAV ir pietinę Europą ne tiek jau daug, o pigesnė nafta mums tikrai išeitų į naudą“, – tvirtina G. Nausėda.
Anot ekspertų, patį eurą nuo nuvertėjimo saugo silpnos dolerio pozicijos. O stabiliausia, šalia aukso, šiuo metu yra ramiai gyvenančios Šveicarijos valiuta.
Aurelija Malakauskaitė, Jūratė Anilionytė
