Neabejojama, kad nauja infrastruktūra toliau mažins Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ dominavimą rinkoje, taip pat atvers naujų galimybių jau kelerius metus veikiančiam Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui. Per pastarąjį Lietuva nuo 2015-ųjų pradžios gabenasi dujas ne tik iš Norvegijos, bet ir JAV, Nigerijos, kitų šalių bei nedaug jų parduoda Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.
Užtikrins tiekimo saugumą
Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad apie 560 mln. eurų vertės GIPL yra tiekimo saugumą užtikrinsiantis projektas, ir tai įrodo Europos Sąjungos (ES) sprendimas jam skirti beveik 300 mln. eurų paramos.
„Komerciškai tas projektas, be abejo, negalėtų būti įgyvendintas ir tas paramos skyrimas tą patvirtino. Rinkai tai bus didesnės galimybės. Šiandien dar negalime pasakyti, kokia apimtimi, nes tai priklauso nuo dujų kainų ir nuo kitų veiksnių“, – BNS teigė energetikos ministras.
Anot jo, GIPL kartu su „Balticconnector“ suteiks papildomų galimybių suskystintoms gamtinėms dujoms (SGD) tapti alternatyvia kuro rūšimi regione.
Estijoje su energetikos projektais dirbančios advokatų kontoros „Ellex Raidla“ partneris Martinas Triipanas (Tripanas) taip pat mano, kad naujos dujotiekių jungtys turėtų užtikrinti tiekimo saugumą.
„Jungtys užtikrina, kad Baltijos šalys ir Suomija bus sujungtos su kitais Europos Sąjungos dujotiekiais. Tai mažų mažiausiai turėtų sumažinti kainų skirtumus tarp šių regionų. Kadangi vietos rinkos taps didesnės dujų rinkos dalimi, galime daryti prielaidą, kad vienas rinkos žaidėjas turės mažiau įtakos kainoms ir kitoms tiekimo sąlygoms“, – BNS atsiųstame komentare teigė M. Triipanas.
Anot jo, šalia planuojamų nutiesti dujotiekių, SGD infrastruktūra dar labiau diversifikuos rinką, o joje esant daugiau dalyvių, vienas stambus žaidėjas turės mažiau argumentų nustatyti savo sąlygas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius Romas Švedas sako, kad dujotiekių projektai suvaidins svarbų vaidmenį visai dujų rinkos plėtrai regione.
„Iki šiol Baltijos šalys neturėjo dujų rinkos, o „Gazprom“ monopolio laikais dujų tiekimas buvo pririštas prie teritorijos, jos galėjo būti importuojamos tik konkrečiai valstybei be teisės jas perparduoti, be to, buvo „take-or-pay“ (liet. „imk arba mokėk“ – BNS) sąlyga, kaina pririšta prie naftos kainų. Dabar mes po truputį kuriame tą rinką, ji turėtų atsirasti palaipsniui“, – BNS sakė R. Švedas.
Integracija į Europą turėtų mažinti kainas
Ekspertai ir rinkos dalyviai tikisi, kad nutiesus dujotiekius Baltijos šalys ir Suomija taps integralia Europos dujų rinkos dalimi, o tai turėtų sumažinti dujų kainas.
GIPL projektą kartu su Lenkijos „Gaz-System“ įgyvendinančios Lietuvos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ Strateginio planavimo ir komunikacijos skyriaus vadovas Danas Janulionis sako, kad išsiplėtus rinkai į ją turėtų ateiti daugiau dalyvių, o tai skatins konkurenciją.
„Mes siekiame geros Vakarų Europos dujų kainų konvergencijos. Jei Vakarų Europoje kainos yra mažesnės nei Baltijos šalyse, tai tos mažos kainos per dujotiekius „atplauks“ į mūsų regioną. Tai sukuria galimybę mūsų tiekėjams per Klaipėdos SGD terminalą tam tikrais laikotarpiais eksportuoti dujas į Lenkiją ar kitas Europos šalis. Apjungtos rinkos leis pritraukti didesnių dujų tiekėjų ir prekybininkų, tuomet išaugs konkurencija, kuri turėtų užtikrinti geresnes kainas“, – BNS sakė D. Janulionis.
Anot jo, jungčių pagalba Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat turės galimybę importuoti dujas iš Vakarų Europos.
Estijos energetikos holdingo „Eesti Energia“ valdomos elektros ir dujų tiekimo bendrovės „Enefit“ generalinis direktorius Janis Betheris sutinka, kad GIPL ir „Balticconnector“ dujotiekiai padės išplėsti regiono dujų rinką.
„Tai turės teigiamos įtakos likvidumui dujų rinkoje, atsiras galimybių integruoti naujus tiekimo taškus – SGD terminalus). Tuo metu dujų vartotojams suintensyvėjusi konkurencija tarp tiekėjų turėtų išeiti į naudą“, – BNS atsiųstame komentare teigė J. Betheris.
Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Poyry“ ataskaitoje dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo prognozuojama, kad vidutinės metinės gamtinių dujų kainos Lietuvoje 2024 metais turėtų siekti apie 18 eurų už MWh, o iki 2044-ųjų jos kilstels iki 23 eurų.
Kainų komisijos duomenimis, 2017 metų pabaigoje į Lietuvą tiekiamų dujų vidutinė importo kaina siekė 20,34 euro.
„Intercontinental Exchange“ biržos skelbiamo Vokietijos „Gaspool“ gamtinių dujų indekso, nuo kurio priklauso „Achemos“ iš „Gazprom“ perkamų dujų kaina, vertė trečiadienį siekė 18,3 euro už MWh. Rusijos ekonominės plėtros ministerija prognozuoja, jog vidutinė dujų eksporto už NVS ribų kaina šiemet sieks beveik 19 eurų už MWh (230 JAV dolerių už 1000 kubų) ir bus 18 proc. didesnė nei pernai.
„Gazprom“ dominavimo eros pabaiga
Dauguma ekspertų mano, kad gamtinių dujų rinkos plėtra Baltijos šalyse reiškia Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ dominavimo pabaigą. Vis dėlto nuomonės dėl tolesnių „Gazprom“ veiksmų išsiskiria.
„Tai, kas vyksta Baltijos šalių regione, tos dvi jungtys, mano vertinimu, „Gazprom“ tai labai nepatinka todėl, kad atsirado konkurencija, jie nebegali dominuoti kaina, savo tiekimu, nebėra „Gazprom“ dominavimo. Kitas žingsnis yra JAV kaip tiekėjo atėjimas į regioną“, – sako energetikos ekspertas R. Švedas.
Anot jo, tikėtina, kad „Gazprom“ sieks išlaikyti savo dominavimą ir tai darys nebūtinai rinkos metodais.
„Mano vertinimu, kadangi „Gazprom“ yra valdomas Kremliaus, tai tikėtina, kad „Gazprom“ bandys pakovoti dėl dominavimo čia ir, tikėtina, kad tai bus daroma Kremliaus metodais. Negebėdamas konkuruoti efektyviai kainomis, „Gazprom“ gali bandyti taikyti ne rinkos metodus, o bandyti dempinguoti kainas, kad sužlugdytų rinką, kad diskredituotų SGD terminalo infrastruktūrą ir susigrąžintų savo dominavimą. Turime akylai stebėti ir netoleruoti nesąžiningos konkurencijos“, – perspėja R. Švedas.
Vis dėlto, „Amber Grid“ atstovas D. Janulionis mano, kad „Gazprom“ bus priverstas konkuruoti rinkos metodais.
„Gazprom“ praranda dominavimo pozicijas, bet kaip ir kiti tiekėjai jie turės žaisti pagal tas pačias vienodas taisykles. Tai reiškia, kad bus skaidriau“, – sako D. Janulionis.
„Enefit“ vadovo J. Betherio teigimu, papildomi SGD pajėgumai sumažins regiono priklausomybę nuo „Gazprom“.
„Vis dėlto prognozuojame, kad „Gazprom“ ir toliau išliks dominuojančiu tiekėju regione“, – sako „Enefit“ vadovas.
Du beveik 1 mlrd. eurų vertės projektai
„Amber Grid“ kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatore „Gaz-System“ įgyvendinamą beveik 600 mln. eurų vertės GIPL dujotiekį numatoma nutiesti iki 2021 metų pabaigos.
Šiemet pradedami skelbti rangos konkursai Lietuvoje ir Lenkijoje. Bendras dujotiekio ilgis sieks daugiau kaip 500 kilometrų, o vien Lietuvoje – 177 kilometrus.
Europos Sąjunga (ES) GIPL projektui skyrė 295,4 mln. eurų, iš jų Lietuvai – statybos darbams iki 58 mln. eurų, o dar 27,5 mln. eurų – kompensuoti Lenkijai.
Estijos ir Suomijos dujų tinklus sujungsiantis 150 kilometrų ilgio dujotiekis „Balticconnector“ turėtų pradėti veikti 2020 metais.
Viso projekto kaina – apie 300 mln. eurų, iš jų 206 mln. eurų finansuos Europos Sąjunga, likusias lėšas skirs vamzdyno operatorės – Estijos „Elering“ ir Suomijos „Baltic Connector“.
Šiuo metu Lietuvoje yra nutiesta 2,1 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekių. „Gazprom“ dujas Lietuva gauna tranzitu per Baltarusiją. Tranzitiniu dujotiekiu per Lietuvą „Gazprom“ dujos tiekiamos į Karaliaučiaus sritį. Lietuva dujotiekiu taip pat yra sujungta su Latvija, o Klaipėdoje veikia SGD terminalas.
