Jie pastebi, kad tokių laivų pasiūlos rinka ribota, o kai kurie jų mano, kad Klaipėdoje ir toliau liks dabartinis laivas „Independence“. Nei pastarojo laivo nuomotoja Norvegijos „Hoegh LNG“, nei BNS apklausti kiti galimi konkurso dalyviai savo planų nekomentavo.
„Svarbu tai, kad Lietuva nuosekliai tam ruošėsi ir tą žinią siuntė visose rinkose, kad yra priimtas strateginis sprendimas – turėti ilgalaikį gamtinių dujų tiekimą. Ir dėl to bent jau tie tiekėjai, kurie galėtų būti suinteresuoti tokią paslaugą pasiūlyti, aš manau, tą žinią turėjo išgirsti“, – BNS sakė buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Rinka nišinė, bet teorinė galimybė sulaukti pasiūlymų yra
Valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ liepą paskelbė laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu (angl. FSRU) pirkimo konkursą. Pasak operatorės, laukiama pasiūlymų, kurie bus lyginami su dabar Klaipėdoje stovinčio laivo „Independence“ galimo išpirkimo (opciono) verte, pasirenkant ekonomiškai naudingiausią siūlymą.
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis mano, kad esama didelės tikimybės, jog Klaipėdoje liks būtent „Independence“.
„Galvoju, kad „Independence“ bus išpirkinėjamas, nes ir šitas operatorius „Hoegh LNG“ turi laivų perteklių. Ko gero, racionaliausia išeitis būtų išlaikyti šitą laivą“, – BNS sakė R. Staselis.
Pasak jo, darbas su šiuo laivu jau yra įprastas, tad gabenti „kažkokį kitokį laivą“ gal nėra pats racionaliausias sprendimas. NLEA eksperto manymu, teorinė galimybė sulaukti pasiūlymų iš kitų kompanijų yra, tačiau labai daug pasiūlymų nebus.
Ž. Vaičiūnas pripažįsta, kad FSRU technologijos rinka specifinė, ir nors ji niekada nebuvo labai plati, šio konkurso tikslas ir yra būtent užsitikrinti konkurencingiausią sprendimą.
„Aš tikrai neatmesčiau nė vieno varianto ir, matyt, dabar yra tas laikas, kai turime būti suinteresuoti kiekvieno tiekėjo kuo įmanoma konkurencingesne kaina. Tik norisi palinkėti sėkmės, kad tų tiekėjų būtų kiek įmanoma daugiau“, – sakė buvęs energetikos ministras.
Jis sutinka, kad „Independence“ yra įprastas technologiškai ir kitais aspektais, todėl nevertėtų rinktis galimų alternatyvų vien tik pagal kainos kriterijų.
„Šitas laivas buvo vienas pirmųjų pastatytas pasaulyje būtent tokiai veiklai ir, manau, kad bus vertinamos tiek visos alternatyvos, kurios bus gautos, tiek pati kaina. Tikrai neturėtų būti turbūt taip, kad esant labai nedideliam kainos skirtumui, esant pigesnei alternatyvai, turėtų būti automatiškai pasirenkamas kitas variantas (ne „Independence“ – BNS)", – sakė Ž. Vaičiūnas.
Vis dėlto jis sako, kad dar per anksti išsamiai komentuoti vieną ar kitą pasirinkimą: pirmiausia reikia sulaukti pasiūlymų ir juos įvertinti.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas mano, kad SGD rinka bei laivų poreikis pasaulyje sparčiai auga, todėl „Klaipėdos naftos“ konkursas galėtų sulaukti susidomėjimo.
„Pasaulinė suskystintųjų gamtinių dujų rinka labai auga ir iš tikrųjų tų laivų poreikis auga ir terminalai nauji statomi. Tai nemanyčiau, kad čia tokia jau visiškai išimtinė (situacija), kad Lietuvoje negalėtų sulaukti susidomėjimo“, – BNS sakė V. Jankauskas.
Kita vertus, jis pabrėžė didelį dujų poreikį Azijoje, dėl to gali būti nelengva greitai įsigyti naują laivą.
„Dabar rytų, pietryčių Azijos šalyse labai dideli poreikiai, tie poreikiai augantys, girdime, kaip visos dujos plaukia į Kiniją ir tas kaimynines šalis ir dujų kainos labai išaugusios. Tai kartu ten tų laivų poreikis yra“, – sakė V. Jankauskas.
Ginčai dėl laivo dydžio
„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Darius Šilenskis yra sakęs, kad orientacinis laivo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 150 tūkst. kub. metrų – dabartinio laivo tūris yra 170 tūkst. kub. metrų.
V. Jankauskas abejoja tokių pajėgumų poreikiu ir mano, jog galima būtų išsiversti su mažesniu laivu.
„Jau seniau pareiškiau abejones, ar iš tikrųjų reikėjo dabar užfiksuoti tokį gana didelį dydį, nes jis praktiškai beveik lygus dabartiniam laivui, ne ką mažesnis. Nors kai mes žiūrime į ateitį, matome, kaip Lietuvoje rinka dujų tampa labai konkurencinga, nes ir vamzdis yra iš „Gazprom“, ir nuo kitų metų bus jungtis su Lenkija“, – komentavo ekspertas.
„Tai šitas laivas didelis galbūt nelabai reikalingas, tuo labiau, kad tų dujų poreikiai tiek Lietuvoje, tiek regione nesimato, kad būtų labai augantys“, – pridūrė jis.
Ž. Vaičiūnas teigia, kad nuo pat terminalo veiklos pradžios apie laivo dydį būta daug „mitų“, tačiau pajėgumai padiktuoti praktinių sumetimų.
„Tokio dydžio dujovežiai yra populiariausi, turbūt didžioji dalis, apie 70 proc. ar netgi daugiau yra būtent tokio dydžio, tai labai praktiškas pasirinkimas buvo turėti ir statyti būtent tokio dydžio terminalą ir aš manyčiau, kad tokios pagrindinės prielaidos ir turėtų būti išlaikant jį ateičiai, nes kiekvienas kubinis metras, kuris transportuojamas į šį laivą, jeigu yra žymiai mažesnis (laivas – BNS), yra žymiai aukštesnė kaina“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
R. Staselis mano, kad turint omenyje būsimą dujotiekį su Lenkija (GIPL), SGD terminalo dydis yra tinkamas, o naujos tendencijos energetikoje, pavyzdžiui, vandenilis, dar tik pradedamos vystyti.
„Manau, kad adekvatus (dydis), kadangi vis dėlto vandenilis yra dar tik kalbos (...) O kada pamažu randasi nauji dalykai Lenkijoje ir galimybė dujas transportuoti ten, jau tikrai labiau apibrėžtoje perspektyvoje negu kalbėti apie vandenilį“, – sakė R. Staselis.
Ž. Vaičiūno teigimu, žvelgiant į tolimą perspektyvą, Europai įgyvendinant žaliąjį kursą, gamtinių dujų vartojimas gali radikaliai sumažėti ar visai išnykti, tačiau Lietuva turės pasirinkimo laisvę arba atsisakyti šios infrastruktūros, arba panaudoti ją dujų gabenimui.
„Pakankamai daug investuojama visoje Europoje šiuo metu į vandenilį, kuris taip pat yra perspektyvi šaka ir sritis ir tiekimo šaltinis. Tai galbūt iki 2044 metų tas laivas ir nebus reikalingas ar būtinas, bet čia yra viskas pagrįsta tuo, kad turėtume savo rankose visapusišką lankstumą ir esant poreikiui, jis, be abejo gali būti kaip transporto priemonė dujoms vežti. Tai visos alternatyvos yra įmanomos“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Potencialūs tiekėjai neatskleidžia planų
Norvegijos kapitalo bendrovė „Hoegh LNG“, iš kurios iki 2024 metų pabaigos Lietuva nuomojasi „Independence“, BNS teigė nekomentuojanti, ar dalyvauja konkurse, tačiau patvirtino, kad pagal sutartį su „Klaipėdos nafta“ pastaroji turi galimybę išpirkti laivą.
„Procesas, kurį jie dabar vykdo, ir nulems, ar jie paskelbs šį pasirinkimą ir įsigis „Independence“, ar pasirinks kitą laivą“, – BNS teigė „Hoegh LNG“.
Bendrovė „Exmar“ šio klausimo nekomentavo.
„Exmar“, kaip viešai listinguojama bendrovė, nekomentuoja rinkos veiksmų“, – rašoma atsakyme BNS.
„Shell“ taip pat atsakė neteikianti komentarų, ar dalyvauja konkurse.
BNS kol kas nepavyko sulaukti atsakymų iš „BW group“, „Golar LNG“, „Excelerate Energy“, „Flex LNG“, „Mitsui O.S.K. Lines“, „Pavilion Energy“, „Teekay“ – bendrovių, kurios veikia SGD transportavimo sektoriuje.
V. Jankauskas teigia, kad numatyti galimus konkurso dalyvius pagal geografinį kriterijų negalima, nes rinka, nors ir nišinė, yra globali.
„Matome, kad suskystintųjų gamtinių dujų rinka tokia pasidarė globali. Kaip anksčiau sakydavome, kad štai čia „mūsų regionas“, tai dabar tas regionas gal tampa ne svarbiausiu faktoriumi“, – kalbėjo ekspertas.
Ž. Vaičiūnas teigė, kad kai kuriose šalyse dujų vartojimas mažėja ir galbūt tai galėtų leisti užsitikrinti gerą pasiūlymą.
„Galbūt ta aplinkybė taip pat leistų užsitikrinti konkurencingą sprendimą, lyginant su tuo, kas buvo, sakykime, prieš 10 metų“, – sakė buvęs energetikos ministras.
„Klaipėdos naftos“ vadovas D. Šilenskis yra teigęs, kad FSRU tiekėjų skaičius yra palyginti siauras, o rinka – nišinė, todėl galimų alternatyvių pasiūlymų skaičius rinkoje gali būti ribotas.
Pasak „Klaipėdos naftos“, konkurso rezultatai turėtų parodyti, ar rinkoje yra geresnių alternatyvų nei opcionas įsigyti „Independence“. Kokį laivą-saugyklą įsigyti, Lietuva turi nuspręsti iki 2022 metų gruodžio.
Šiaurės investicijų bankas (NIB) yra paskolinęs „Klaipėdos naftai“ iki 160 mln. eurų SGD laivo įsigijimui ir dar 134,1 mln. eurų – laivo nuomos mokesčiui, paskirstant jį iki 2044 metų.
„Independence“ į Klaipėdos jūrų uostą įplaukė 2014 metų spalį. Terminalas veikia nuo 2015 metų pradžios.
