Butai mažėja, populiarėja namai
Įstaigos „Real data" vadovas Arnoldas Antanavičius sako, kad rinkoje pastebima vis didesnė individualių namų ir kotedžų įtaka. Jis prognozuoja, kad 2020 metais jo dalis rinkoje toliau didės ir sudarys vis didesnę konkurenciją butams.
„Kadangi namų ir kotedžų segmente kainos beveik nesikeičia jau ne vienerius metus, o gyventojų pajamos didėja, tai šio segmento įperkamumas nuolat auga daug sparčiau nei butų. Be to, jų plėtotojai nuolat ieško sprendimų, kad turtas būtų likvidesnis ir patrauklesnis pirkėjui“, – BNS sako jis.
Anot A. Antanavičiaus, pastaruoju metu didėja nedidelių 60-80 kv. m ploto namų bei kotedžų pasiūla. Jie Vilniuje kainuoja iki 80-100 tūkst. eurų, todėl, analitiko teigimu, konkuruoja su butais.
„Tokio tipo būstą gana noriai perka, todėl tikėtina, kad kitais metais jo plėtra bus ne mažiau intensyvi. Kartu tai nekokios naujienos butų, ypač ekonominiame segmente, statytojams, nes jie tikisi didesnių kainų ir atitinkamai – pelno. Bet vis daugiau pirkėjų vilios kotedžai ir namai už racionalią kainą“, – sako jis.
Kadangi statomuose daugiabučiuose siūloma vis daugiau mažesnių butų, galintys įsigyti didesnį būstą pirkėjai vis dažniau žvalgosi į individualius namus, sako nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
„Nors mažesnio ploto butai yra ekonomiškai pagrįstas sprendimas, tačiau pirkėjai, ieškantys erdvesnio būsto, susiduria su pakankamai skurdžiu pasirinkimu. Jau nekalbant apie tokius sprendimus daugiabučiuose kaip atskira virtuvė. Tai tiesiog verčia tuos pirkėjus nukreipti savo žvilgsnį į namų segmentą, kuris išgyvena aukščiausio aktyvumo laikotarpį per visą istoriją“, – sako jis.
„Ober-Haus“ duomenimis, 2018 ir 2019 metais plėtotojai Vilniuje ir jo apylinkėse kasmet rinkai pasiūlė po beveik 790 namų.
„Tai didžiausias namų, pastatytų pardavimui kiekis per visą istoriją. Nereikia pamiršti ir gausaus sklypų kurie yra parengti namų kiekio“, – sako R. Reginis.
Įvardyti priežastis, kodėl mažėja vidutinis būsto plotas, sudėtinga, sako nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ analitikas Tomas Sovijus Kvainickas. Anot jo, mažus butus gyventojai perka, nes jie yra likvidūs, bet ir dėl to, kad negali įpirkti didesnio būsto.
Pasak T. S. Kvainicko, vis dažniau plėtotojai imasi mažesnių butų statybų, nes jie aktyviai perkami nuomai.
Per dideli lūkesčiai dėl kainų
Pasak R. Reginio, ir toliau didėjant konkurencijai tarp būstų statytojų tiek Vilniuje, tiek Kaune, neišvengiamai augs ir nepamatuotas kai kurių jų optimizmas ir lūkesčiai dėl kainų.
„Ir tas kainų lygis nėra konkurencingas rinkoje. Ypač tai aktualu kalbant apie naujus plėtotojus, kurie tikisi parduoti būstą tokiomis pačiomis ar net aukštesnėmis kainomis nei rinkoje žinomi plėtotojai. Dažniausiai tokie bandymai baigiasi sumažintomis kainomis arba itin ilgu pardavimo laikotarpiu“, – sako jis.
T. S. Kvainicko teigimu, pastaruoju metu didėjo ekonominės klasės ir mažėjo vidutinės klasės būsto kainos.
„Paskutinius kelerius metus auga ne tik ekonominio būsto kvadratinio metro, bet ir suminė būsto kaina, tačiau šio segmento vieno kvadratinio metro kaina išsiskiria tolygesne dinamika, nei kitų segmentų, greičiausiai, plėtotojai nenori atbaidyti finansiškai jautriausių pirkėjų“, – sako jis.
Neaišku, ar išliks palankios skolinimosi sąlygos
A. Antanavičiaus teigimu, 2020 metais bus svarbu, ar išliks palankios skolinimosi sąlygos būstui.
„Pastaruosius metus gyventojų lūkesčiai ir palankios skolinimosi sąlygos kaitina būsto rinką: didina sandorių apimtis bei kainas. Nors gyventojų skola nuolat auga, tačiau kartu didėja ir pinigų kiekis ekonomikoje, todėl gyventojams susidaro įspūdis, kad gyvenimas gerėja, jie linkę dar labiau skolintis ir investuoti. Užsisuka pozityvus ciklas“, – aiškina jis.
T. S. Kvainickas taip pat sako, jog palankios skolinimosi sąlygos būsto rinkai yra itin svarbios.
„Kol kas nėra ryškių ženklų, kad jos galėtų reikšmingai pabrangti, nes, tikėtina, žemos bazinės palūkanų normos išsilaikys. Kita vertus, jas padidinus, gali padidėti alternatyvių investicijų pelningumas, kas perviliotų būsto nuomotojus ir suduotų dvigubą smūgį nekilnojamojo turto rinkai“, – sako jis.
