Pirmadienį mažmeninės prekybos tinklas „Fresh Market“ patvirtino, kad nutraukia savo e. prekybos verslą ir uždaro nepelningas parduotuves. Tiesa, šią žinią kompanija paskelbė tik po to, kai ji pasiekė žiniasklaidą. Ekspertai teigia, kad tai yra akivaizdus nepasiruošimas krizei, bet to buvo galima išvengti.
Pasak viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijaus Katausko, net ir plėtros atveju bendrovė turi būti pasiruošusi komunikacijos planą, mat kitu atveju gali prarasti reputaciją ne tik visuomenėje, bet ir verslo partnerių rate.
„Kompanijos pačios pasirenka kelią kaip komunikuos tokius pokyčius. Tačiau tai, kad informacija žiniasklaidą pasiekė anksčiau nei pasirodė oficialioji žinia, galima sakyti, jog kompanija nelabai suvaldė savo komunikaciją. Plėtros etapai ar bankrotai yra tiesiogiai kompanijos reputaciją lemiantys veiksniai. Komunikacija tada vystoma keliomis kryptimis. Pirma paaiškinama darbuotojams ir su kompanija susijusiems žmonėms, kokie pokyčiai bus vykdomi. Antra kryptis yra verslo partneriai, kurie turi būti informuoti visai atvejais, ypač prekybos versle. Trečia, reikia demonstruoti aiškumą viešojoje erdvėje“, - „Fresh Market“ komunikacijos krizę portalui tv3.lt komentuoja ekspertas.
Informacijos dozuoti negalima
Jo teigimu, nėra auksinio būdo kaip spręsti tokias situacijas, tačiau visada svarbiausiu elementu išlieka atvirumas.
„Informacijos dozavimas veda į tai, ką dabartinėje situacijoje turime. Dabar yra pakankamai sudėtinga suvaldyti informaciją, nes realiai kompanija nežino, kokia informacija yra pasiekusi viešąją erdvę ir atsirado nepasitikėjimas iš žiniasklaidos pusės“, - pastebi A. Katauskas, sakydamas, kad įmonė įmonė neturi paslapčių, jei jos yra žinomos daugiau nei dviem žmonėm.
Tiesa, „Fresh Market“ vadovas Saulius Urbonas portalui tv3.lt pasakojo, kad yra atsisakoma tik prekybos internetu, o likusi verslo dalis, išskyrus vieną arba dvi nepelningas parduotuves, bus vystoma toliau. A. Katausko teigimu, tokiu atveju įmonė turi visais būdais stengtis išvengti gandų, mat jie yra pavojingi verslui.
„Tokios naujienos sukelia gandus, kad kompanijai sunkiai sekasi, ji nevykdo savo įsipareigojimų ir gali bankrutuoti. Netinkamai komunikuojant galima sulaukti bandymo atsiimti pinigus ar prekes. Rizika yra pakankamai didelė. Vadovai šiuo metu pakankamai aktyviai ir atvirai bendrauja, gal net kiek per tiesmukai, tačiau atsirado nepasitikėjimo kampas tarp žiniasklaidos ir kompanijos“, - pabrėžia ekspertas.
Atsikratė informacijos
Pirmadienio vakarą bendrovės „Facebook“ paskyroje buvo pašalinti visi įrašai. Pasak A. Katausko, bandymas riboti informaciją ir yra klaidingas žingsnis ir kelia papildomus klausimus.
„Kalbant apie rimtus žingsnius, reikia laukti klausimų, o jie nebus teigiami. Tam reikia pasiruošti“, - tokį žingsnį komentuoja ekspertas.
Su tokiu požiūriu sutinka ir skaitmeninės reklamos ir komunikacijos paslaugų kompanijos „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas. Jo teigimu, bet kokioje krizinėje situacijoje yra būtinas bendravimas su visais, kam tai yra reikalinga, nepriklausomai nuo to, kas yra per krizė ir dėl ko ji atsitiko.
„Sunku pasakyti, kodėl taip yra daroma (trinama informacija iš „Facebook“ paskyros, - red past). Nedaug įmonių ruošiasi krizėms ir nesitiki, kad ji kažkada ateis. Dėl to dažniausiai krizinės situacijos tampa siurprizais. Pagal lietuviškus pavyzdžius galime matyti, kad tos įmonės, kurios buvo susidūrurios su krize – dažniausiai tuo pasirūpina ir vėliau turi planą, kaip veikti tuo pačiu atveju“, - pasakoja ekspertas.
A.Žako teigimu, nepasiruošus lieka labai mažai laiko, nes krizė vyksta realiuoju laiku.
