Ekspertai, komentuodami Vyriausybės siūlomas infliacijos valdymo priemones, abejoja, ar jos bus tokios veiksmingos, kaip tikisi jų kūrėjai, rašo „Verslo žinios“.
„Infliacija ir taip egzistuoja, tačiau ją norima dar pagreitinti, o po to jau atseit gyvensime geriau. Tačiau infliacija ne visada priklauso nuo valstybės, gali būti, kad ji ir paskui augs“, – svarsto Guoda Steponavičienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė, komentuodama Vyriausybės šią savaitę palaimintos Kainų stabilumo strategijos priemones.
Rimantas Rudzkis, banko DnB NORD vyriausiasis analitikas, pažymi, jog norint suvaldyti infliaciją pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tas kainas, kurias valstybė turi priemonių reguliuoti - tai energetikos, viešojo transporto ir kitų viešųjų paslaugų, net ir ligoninių paslaugų kainos.
„Norint išlaikyti 2,5 proc.infliaciją, reikia mobilizuoti visus rezervus, o pirmiausia – reguliuojamas kainas, kurioms įtakos gali turėti Vyriausybės ir savivaldybės institucijos. Prisiminkime, kad euro įvedimo 2007 m. planui lemiamą smūgį smogė Vilniuje padidintos viešojo transporto bilietų kainos. Reikia ne iš vadovėlių rašyti pasiūlymus, o išanalizuoti, kas konkrečiai Lietuvos sąlygomis didina infliaciją, kieno kainoms gali daryti įtaką valstybė“, – teigia analitikas.
G. Steponavičienė infliacijos valdymo priemonėse pasigenda griežtos nuostatos panaikinti biudžeto deficitą.
„Biudžeto deficitas turėjo būti panaikintas šiemet, o ne kokiais 2009 m. Estai, latviai jau turi biudžeto perteklių. O mūsų ekonomika auga, nėra jokių krizių, ir infliacija nėra ypač didelė, tad tokiais metais neturėti biudžeto pertekliaus - tiesiog apsileidimas“, – pažymi G. Steponavičienė.
R. Rudzkio nuomone, kai kurie strategijoje pateikti siūlymai, kaip riboti atlyginimų augimą nesiejant jo su infliacija, kvepia demagogija.
„Kai pas mus infliacija dabar siekia 4 proc., o atlyginimai auga 15 proc., niekas nė nežada artimiausius kelerius metus sieti atlyginimų su infliacija. Juk kalbame, kad sieksime, jog infliacija nukristų žemiau kaip 3 proc., tai nejaugi tikimasi, kad atlyginimai augs irgi tik 3 proc.. Juk ir taip aišku, kad atlyginimų augimas šuoliuos daug sparčiau“, – dėsto jis.
Analitikas pažymi, kad pristabdyti atlyginimų augimą bus labai sunku ir ekonomiškai mažai naudinga, nes emigracija yra opesnis klausimas nei euro įvedimas.
„Kaip galima nekelti atlyginimų mokytojams ar gydytojams, jie baigia išvažiuoti iš Lietuvos. O emigracija gali dar pakelti infliaciją“, – stebisi R. Rudzkis.
