Šiemet laukia dar vienas darbas – visą įmonės teritoriją suskirstyti į atskirus segmentus, kad kiekvienas savininkas turėtų ir savus sklypus.
Paskutinis bankrutavusios bendrovės pastatas buvo parduotas prieš keletą mėnesių. Bankroto procedūrą iš pradžių tikėtasi užbaigti per kokius dvejus trejus metus, tačiau nepavyko. Užklupo ekonominė krizė ir visi planai sužlugo.
„2008 metai labai sutrukdė – prasidėjo krizė“, – sako G. Gelčys. Pačioje pradžioje skelbta, kad įmonės skolos siekė 295 mln. litų. Visas turtas buvo įvertintas 5 mln. brangiau nei buvo skolų. Tačiau už tiek parduoti, kad visi atgautų skolas, nepavyko – turtas parduotas pigiau. Pasak G. Gelčio, „Ekrano“ turtą įvertino nekilnojamojo turto ekspertai ir ta suma siekė apie 60 mln. litų. Jo teigimu, gauta, ko gero, apie 10–20 procentų daugiau. Ne maisto pramonei Buvusios „Ekrano“ gamyklos teritorijoje, kur anksčiau dirbo apie 4 000 žmonių, kuriasi naujos įmonės. Kai kas remontuojasi patalpas, kiti – ne. Visa pramonės komplekso teritorija užima 4 hektarus. Joje yra visos komunalinės komunikacijos, sukurta infrastruktūra, tinkami elektros energijos pajėgumai. Tad realiai tai dar vienas besikuriantis pramonės kompleksas, miestui svarbus dėl darbo vietų kūrimo. „Ekrano“ pastatus pirko bendrovės iš visos šalies, ne vien panevėžiečiai. Tarp pirkėjų buvo ir fizinių asmenų. Iš viso – apie 50 pirkėjų. Tarp jų yra ir vežėjų, ir gamybininkų, ir prekybininkų, kurie patalpas naudoja sandėliavimui.
„Negalima atmesti galimybės, kad kai kas „Ekrano“ patalpas įsigijo perpardavimui“, – neslėpė bankroto administratoriaus įgaliotinis. Pasak G. Gelčio, sunkiausiai sekėsi parduoti didžiausius bankrutavusios gamyklos pastatus – ypač pirmąjį surinkimo cechą. Seniausiai statytas kineskopų surinkimo cechas stovi gana geroje vietoje – netoli gatvės, vandens, tačiau, kaip minėta, jis seniausias ir gana apleistas.
Pardavinėjant pastatus vienu metu buvo susidomėjusiųjų juose steigti vadinamuosius loftus, tačiau ši idėja nebuvo įgyvendinta. G. Gelčio teigimu, gamykla vis dėlto buvo padidinto pavojingumo teritorija, naudojo kenksmingas medžiagas. „Maisto pramonė ir gyvenamieji plotai vargiai gali būti“, – sako jis.