Lietuvos ekonomistai vertina, kad nors šiais metais ekonominė situacija ir gerėjo, tai lėmė išorės veiksniai, o nei Seimo darbai.
Ir nors žvelgiant į statistiką matyti, kad žmonių perkamoji galia augo, lūkesčiai didėjo, visuomenė Seimo metų veiklos rezultatus, pagal BNS užsakymu RAIT atliktą apklausą, vertina blogai. Bent jau taip nurodė 45 proc., 13 proc. – gerai, o 42 proc. nuo vertinimų susilaikė.
Naudojamasi žmonių lūkesčiais
„Danske Bank“ vyriausiais Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas tv3.lt sako, kad nors atlyginimai ir pensijos šiais metais augo, nusivylimas visuomenėje jaučiamas dėl spartaus kainų augimo. Tad, matyt, tokio ekonomikos augimo ir gyvenimo gerėjimo tempo nepakanka, nes Vakarų šalys vis dar stipriai įsiveržusios į priekį.
„Jei atlyginimas net ir paaugo 5–10 proc., tai toli gražu ne toks lygis, kuris tenkintų žmones. Tokia ekonominė situacija ir veda prie to neigiamo vertinimo.
Nesinori kaltinti žmonių, galima suprasti, kad jų ekonominė situacija nėra gera palyginus su Vakarų valstybėmis, tačiau lūkesčiai ir nėra labai adekvatūs. Dėl to galima lengvai kabinti makaronus. Ir taip prieš kiekvienus rinkimus. Tada po rinkimų paaiškėja, kad arba labai maža dalis pažadų įgyvendinama, arba iš vis neįgyvendinama. Be to, dalies dalykų, ko viliasi žmonės, valdžia nė negali įgyvendinti“, – mano ekonomistas.
O taip pat jis tikina, kad per metus laiko mažai ką galima padaryti, veikiau – tik pradėti kažką daryti. Pavyzdys, mokesčių bei švietimo reforma. Galima tik kažką pradėti daryti, o rezultatai būtų jaučiame ilgalaikėje perspektyvoje.
„Žmonės nori čia ir dabar. Medikai nori, kad algos didėtų 50 proc., pensininkai – kad pensijos didėtų dvigubai ir t.t. O tam tikri sprendimai gali būti skausmingi, kalbant apie medikų ir mokytojų atlyginimus. Reikėtų konsoliduoti ligonines, mokyklas. Bet žmonės nori didesnių atlyginimų ir, kad kiekviename miestelyje būtų po ligoninę, kiekviename kaimelyje – po mokyklą. Tada turėdami mažus išteklius didelių algų negalime mokėti. Ir atsiranda užkoduotas nepasitenkinimas iš karto“, – nurodo R. Grajauskas.
Tačiau reformos ar ne, ekonomika ir toliau Lietuvoje augs, žmonių gyvenimas gerės, prognozuoja ekonomistas. Tačiau per ateinančius trejus metus, esminio proveržio nesulauksime.
„Vėlgi per ateinančius trejus metus turbūt situacija nepasikeis. Nebent truputėlį pagerės. Tai esminio proveržio nebus. Jei šiandien skausmingas reformas padarysime, tai jų tikrą naudą tik po kokių 10 metų gal pamatysime. Dėl to tikėtis, kad žmonių vertiniams greitai pasikeis ir nereikėtų“, – konstatuoja R. Grajauskas.
Šie metai turėjo būti esminių reformų metas
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sako, kad ekonominiai motyvai nublanksta prieš populistinius skandalus ir pasisakymus vertinant Seimo veiklos rezultatus. Dėl to, jog žmonės vertina veiklą blogai, stebėtis nereikėtų.
Ekonomistas aiškina, kad šiais, pirmaisiais „valstiečių“ kaip valdančiųjų metais, ekonomika Lietuvoje augo tikrai sparčiai. Tačiau tai lėmė išorės veiksniai: visos euro zonos atsigavimas. Dėl to ir Lietuvos eksportas intensyvėjo, ir investicijų iš užsienio daugėjo.
„Tai dabartinis Seimas praktiškai nieko neprisidėjo. Bet gal tai ir normalu, nes biudžetas jau buvo iš ankstesnės Vyriausybės duotas, tai kažko labai pakeisti ir negalima. Pirmieji metai nėra tie metai, kuomet iš karto išryškėja naujos valdžios sprendimai ekonominiais klausimais.
Dabartinio Seimo nuopelnus bei ne nuopelnus ekonomikoje kitais metais turėtume pajusti. Aišku, turbūt didžioji dalis Lietuvos žmonių, kurie balsavo už valdančiuosius, tikisi proveržio ir pozityvumo tiek visuomeniniame, tiek ekonominiame gyvenime. Bet galiausiai kažko neatsitiko ir kitų metų biudžeto projektas lieka toks tiesiog pagražintas“, – analizuoja T. Povilauskas.
Tad žvelgiant į dabartinius siūlymus, kiti metai lietuviams išliks ganėtinai panašūs į šiuos. Daug įtakos darys ir pasauliniai veiksniai. Tačiau, numatoma, kad artimiausius 12 mėnesių ekonomika Europoje vystysis sparčiai. Tad išeitų taip, kad valdžia turės dar vienus metus, kuomet išorės aplinka bus palanki vykdyti rimtas reformas Lietuvoje. Tačiau, ar kojos nepakiš artėjantys rinkimų maratonai?
2019 metais vasarį laukia savivaldybių tarybų rinkimai, gegužę Respublikos Prezidento, birželį – Europos Parlamento. 2020 m. spalio mėnesį – naujojo Seimo rinkimai. Tad rinkiminės kampanijos gali prasidėti jau kitais metais. O tuomet reikalingų sprendimų, tačiau nepopuliarių, noro imtis bus mažiau.
„Vyriausybė su Seimu turi rimtus sprendimus daryti pirmais bei antrais metais, kurie gali ir nepatikti visuomenei. Nes bet koks sprendimas turi ir palaikančią pusę ir priešišką, nes dažniausiai valstybės politikoje vykdomas perskirstymas. Tas, iš kurio atimi, lieka nepatenkintas. Tad pirmais, antrais metais turi būti priimti fundamentalūs sprendimai, turėsiantys ilgalaikį poveikį žmonėms.
Iš esmės gali būti tai, kad jau šitie metai turėjo būti esminiai, kada turėjo būti nepopuliarūs sprendimai priimami, bet tokių dar nebuvo. Tai kitais metais jau ir iškyla klausimų, ar jų imsis. Aplinkybės negeros...“, – komentuoja ekonomistas.
Analitikas pripažįsta, kad jei bus pabijota imtis rimtų reformų, strigsime vietoje.
