Rekordinė gavyba naftos kainą laiko žemumose
Viena svarbiausių aktualijų, pastaruoju metu atidžiai stebimų pasaulinėse rinkose, yra naftos kainų pokyčiai. Pastarosiomis dienomis „Brent“ naftos kainos sukasi vieno mėnesio žemumose – apie 35–37 JAV dolerius už barelį.
„Naftos kainų dinamika kasdien daro didelę įtaką visoms finansų rinkoms. Kai naftos kainos krenta, dažnai krenta ir akcijų kainos rinkose. Nors tikimasi, kad šios žaliavos kainas timptelėti į viršų turėtų globalios ekonomikos augimas, norimo efekto jis nesuteikia. Tai reiškia, kad naftos rinką šiuo metu galima apibūdinti kaip pasiūlos, o ne paklausos rinką“, – sako Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė.
Įtakos žemoms naftos kainoms turi ir išgaunami rekordiniai šios žaliavos kiekiai, dėl kurių pasaulinės produkcijos perteklius (pasiūlos ir paklausos skirtumas) siekia iki 2 mln. barelių per dieną. Todėl rinkos laukia vėliau šį mėnesį – balandžio 17 d. – vyksiančio didžiųjų naftą išgaunančių šalių susitikimo Dohoje (Kataras). Tikimasi, kad jo metu bus priimtas sprendimas įšaldyti naftos gavybos apimtis.
Neigiamos palūkanų normos – nauja realybė
„Kita naujiena, prie kurios dar reikia priprasti ir rinkoms, ir įmonėms, ir gyventojams, – neigiamos palūkanų normos Europoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje. Šio reiškinio prigimtis – Europos centrinio banko (ECB) nustatytos neigiamos komercinių bankų indėlių palūkanų normos ir analogiški pavyzdžiai, užfiksuoti tokiose valstybėse kaip Danija, Švedija, Šveicarija ir Japonija“, – sako G. Gečiauskienė.
Pasak jos, neigiamomis palūkanų normomis centriniai bankai siekia skatinti ekonomikos augimą ir infliaciją, tačiau ši taktika kol kas nepasiteisino. Pavyzdžiui, euro zonoje verslo paskolų portfelis traukiasi jau kelerius metus iš eilės. Tai reiškia, kad neigiamos palūkanų normos realiojo sektoriaus kol kas neveikia taip, kaip laukiama, o Europoje prasideda ilgas laikotarpis (tikėtina, gerokai ilgesnis nei laukėme), kuris bus pažymėtas neigiamomis palūkanų normomis.
Naftos kainų įtaka Lietuvos eksportuotojams
Visi išvardyti procesai, vykstantys užsienio rinkose, daro pastebimą įtaką mažai ir atvirai Lietuvos ekonomikai.
„Istoriškai maždaug pusę Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) svyravimų paaiškina užsienio prekybos pokyčiai. Pavyzdžiui, pernai stojęs eksportas į Rusiją buvo veiksnys, stabdęs BVP augimą. Praėjusiais metais jis ūgtelėjo 1,6 proc. Tačiau dėl stabtelėjusios Rusijos ekonomikos augimas buvo 0,9 proc., o dėl embargo 0,7 proc. mažesnis“, – skaičiuoja Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
Pasak jo, praėjusiais metais Lietuvos eksportuotojai sėkmingai persiorientavo į kitas rinkas: nors įprastai į Rusiją jie išgabendavo 44 proc. produkcijos, kuriai šioje šalyje buvo pritaikytas embargas, šių produktų eksportas po embargo paskelbimo susitraukė tik 21 proc. Taigi maždaug pusę visų produktų sugebėjome parduoti kitose rinkose. Nei estai, nei latviai tuo pasigirti negali. Ir nors šiais metais Rusija yra jau ne pirma, o trečia pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė, būtent ši kaimynė išlieka didžiausias nežinomasis prognozuojant, kaip klostytis šie metai eksportuojančioms mūsų šalies įmonėms.
„Remiantis naftos kainos prognozėmis, galima brėžti keletą scenarijų. Jeigu vidutinė kaina šiemet sudarys 31 JAV dolerį už barelį, Rusijos ekonomika trauksis 2,1 proc., o Lietuvos eksportas į šią šalį – maždaug trečdaliu. Tačiau jeigu vidutinė naftos kaina pasieks 59 JAV dolerių už barelį ribą, ir Rusijos ekonomika, ir Lietuvos eksportas didesnio smukimo išvengs“, – sako R. Grajauskas.
Kitas iššūkis verslui – konkurencingumas
Vis dėlto, iššūkių Lietuvos verslui kelia ne tik išorinė aplinka, bet ir vidiniai procesai. Nors ekonomika auga pakankamai sparčiai, o darbo našumas per pastaruosius 20 metų ūgtelėjo net 8 kartus, išlieka pastebimas skirtumas nuo turtingųjų Europos šalių.
R. Grajausko nuomone, per artimiausius 3–4 metus Lietuva atsidurs tokioje pat situacijoje, kokioje šiuo metu yra Estija. Šioje šalyje atlyginimai yra 1,5 karto aukštesni nei Lietuvoje, o jų augimo tempas ir toliau išlieka spartus. Tai lemia ir Estijoje veikiančių įmonių apsukų mažėjimą ir vangų pelnų augimą, kuris po praėjusių metų nuosmukio beveik grįžo į 2012 m. lygį.
„Pietinės Europos valstybės, tokios kaip Graikija ar Ispanija, pasiekusios tokį išsivystymo lygį, kokiu dabar apibūdinama Lietuva, nesugebėjo persiorientuoti į aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą. Tuo tarpu Vakarų ir Šiaurės Europos šalims pavyko įjungti kitą pavarą. Lietuva yra kaip tik šiame kryžkelės etape, todėl išlieka aktualus klausimas, kuriuo keliu pasuks Lietuva, ieškodama naujų ekonomikos augimo variklių“, – svarsto R. Grajauskas.
