LRT radijo laida „Tarp Rytų ir Vakarų“
Ar Latvija ir Lietuva daug laimėjo eidamos į tiesioginį konfliktą su didžiuliu monopolininku, kuris turi neribotas galimybes veikti vienoje ar kitoje šalyje? Tikrai nedaug, teigia „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims analitikė Violeta Klyvienė.
Anot ekonomistės, sumažinti priklausomybę nuo „Gazprom“ galėtume sumažindami dujų vartojimą. „Norisi paklausti, kas buvo šioje srityje padaryta? Ogi nieko. Manau, čia didysis skausmas“, – teigia ekonomistė.
V. Klyvienės teigimu, Lietuvos energetinės problemos yra mūsų specifinė bėda, kuri sprendžiama labai lėtai. „Krizė buvo reali galimybė padaryti kažką reikšminga šioje srityje. Deja, tie žingsniai labai lėti ir labai nekonkretūs“, – apgailestauja ekonomistė.
Tuo metu Latvijos priklausomybė nuo dujų, pasak ekspertės, yra didelė, tačiau jų energetinis ūkis turi kitų pliusų – latviai naudoja daug hidroenergijos ir tai esą yra jų pranašumas.
Latvijoje įvyko ekonominis stebuklas
Anot V. Klyvienės, Latvijoje įvyko „ekonominis stebuklas“ – šalies ekonominis smukimas 2009–2010 m. buvo pats didžiausias regione ir scenarijai dėl Latvijos ateities buvo patys pesimistiškiausi. Tačiau kaimynai, ekspertės manymu, susiklosčiusią padėtį išnaudojo labai sėkmingai.
„Pagal paskutinę informaciją, Baltijos šalių regione Latvija ir toliau yra pati neturtingiausia. ES ją lenkia tik kelios pietinės kaimynės, kur padėtis dar sudėtingesnė. Tačiau tramplinas padarytas tikrai neblogas, nes maksimaliai išnaudota skausmingų korekcijų padėtis, buvo suvaldytas biudžeto deficitas“, – sako ekonomistė.
V. Klyvienės teigimu, Latvija labai sėkmingai sumažino savo infliaciją. Viena iš priemonių, kurios buvo imtasi, norint tai padaryti, – sumažintas pridėtinės vertės mokestis. O tai, pasak ekspertės, reiškia, kad finansinių galimybių buvo ir išlaidos buvo apkarpytos.
Buvo skausminga, bet naudinga
„Kita vertus, investicijos Latvijoje pernai augo pakankamai sparčiai, o pas mus jos smuko. Buvo karpomos einamosios išlaidos, darbo užmokestis, pašalpos – tai, kas socialiai labai skausminga“, – teigia finansų analitikė.
Ji pasakoja, kad net Tarptautinis valiutos fondas, kuris šiaip jau rėmė Latvijos politiką, išreiškė susirūpinimą ir kritiką, esą galbūt einamosios išlaidos karpomos per smarkiai ir tai per kišenę kerta patiems neturtingiausiems Latvijos žmonėms.
„Taip, iš tiesų tai buvo daroma, bet rezultatas – Latvija ES kontekste, Briuselyje dabar yra žvaigždė, tikimybė, kad Latvija įsives eurą, didžiulė. Tai duos daugiau optimizmo šiai šaliai“, – įsitikinusi Klyvienė.
Pasak jos, nors naudą įvertinti ir yra sunku, tačiau akivaizdu, jog dingsta reikšminga rizikos dalis, kuri Latvijoje buvo daug didesnė negu Lietuvoje. Tai investuotojams, anot ekspertės, turėtų suteikti daugiau optimizmo.
Būti su litu – didžiulė rizika
V. Klyvienės nuomone, pagrindinis Latvijos pranašumas yra tas, kad politikai labai vieningai jau ne vienus metus savo tikslu yra įsivardinę euro zoną. Jos įsitikinimu, grėsmės, esą euro zona išnyks, jau yra praeityje. „Neabejotinai yra pliusų ir minusų, bet reikia užduoti kitą klausimą – o kas yra alternatyva? Jeigu ne euro zona, tada ko mes siekiame?“, – retoriškai klausia ekonomistė.
Jos nuomone, globaliame pasaulyje gyventi su vietos valiuta (Lietuvos atveju – litu) yra didžiulė rizika. „Globalizacija tik didėja ir mes turime patekti į tą traukinį. Nesame tokie dideli žaidėjai, kad galėtume jaustis drąsiai ir užtikrintai“, – sako V. Klyvienė. Anot jos, net įmoka į Europos stabilumo mechanizmą yra pakankamai racionalus dalykas.
„Ji [įmoka] kelia daug diskusijų ir klausimų – ar latviai stos, ar jiems reikės mokėti, finansuoti nelaimėlius graikus, ispanus [...]. Mano nuomone, tai pakankamai racionalus dalykas, nes krizės šiame pasaulyje yra pats pastoviausias dalykas“, – teigia ekonomistė, anot kurios, praėjusioji krizė buvo ne pirma ir ne paskutinė. Tuo metu mums – mažoms valstybėms – kiekviena krizė kainuoja ypač brangiai.
Padėtis gera ir Lietuvoje
Vis dėlto, pasak ekonomistės, negalima lyginti visų trijų Baltijos šalių ir sakyti, kad šiame kontekste matome stebuklą. „Aš bandau pasakyti, kad Latvijos „stebuklas“ yra tik stebuklas taip greitai išlįsti iš krizės po skausmingų politikų korekcijų ir gebėti išnaudoti momentą“, – teigia ekonomistė.
Neseniai pasirodę duomenys, kiek išlaidų maisto produktams tenka Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, V. Klyvienės teigimu, rodo, jog skirtumas nėra itin didelis.
„Nenorėčiau komentuoti, nes pati nemačiau to tyrimo, bet esminių priežasčių, dėl ko mes galėtume girtis ir sakyti „ne, ne, pas mus viskas daug geriau, o ten labai blogai“, nėra. Visur yra maždaug vienodai“, – įsitikinusi ekonomistė.
Jos teigimu, Lietuvos augimas taip pat nepaprastai geras. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad jis toks yra dėl atsigaunančių eksporto rinkų. „Mūsų kaimynai estai ir latviai taip pat svarbūs mūsų ekonominiai partneriai. Tai mūsų sėkmės istorija. Mūsų verslas yra konkurencingas, augantis ir mes giriamės tuo“, – tvirtina V. Klyvienė.
