Civilizuoto darbdavio ir darbuotojo santykio stoka skatina lietuvius rinktis emigranto kelią, įsitikinęs Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras ir ekonomistas Teodoras Medaiskis. Anot jo, kalbant apie emigraciją reikėtų nepamiršti ne tik finansinių dalykų, bet ir paprasčiausios pagarbos darbuotojui ir jo atliekamam darbui.
„Vienas iš emigraciją skatinančių faktorių – darbo neturėjimas ir jo ieškojimas kitur. Tai yra banali tiesa. Tačiau yra ir kitų aspektų, į kuriuos nelabai atkreipiame dėmesio. Nėra civilizuoto darbdavio ir dirbančiojo santykio. Žmogus svetur ieško geresnio požiūrio į jį“, - apskritojo stalo diskusijoje tema „Emigracija, Lietuva ir Europos Sąjunga“ sakė ekonomistas.
Jo teigimu, statistika rodo, kad Lietuvoje iki 1,5 tūkst. litų uždirba 50 proc. žmonių.
„Tuo metu glamūriniuose žurnaluose mes skaitome, kad verslininkas perka savo dukrai vilą užsienyje ir t.t. ir pan. Šita prasme toks necivilizuotas santykis tarp darbdavio ir dirbančiojo yra labai skatinantis faktorius emigruoti. Geriau šluoti gatves Londone , kai darbdavys gerbia tavo darbą, nei jaustis nevertinamam Lietuvoje“, - ironiškai kalbėjo T. Medaiskis.
Išeitį mato mentaliteto pakeitime
Ydingas darbdavių ir dirbančiųjų santykis, ekonomisto nuomone, labai sunkiai pakeičiamas. Galima įvesti progresinius mokesčius, tačiau vargu, ar jie ką keistų iš esmės.
„Progresiniais mokesčiais atimsime iš verslininko ir padalinsime dirbantiesiams. Tuomet verslininkas dar mažiau mokės, nes sakys, kad jam išlaidos padidėja. Viena iš krypčių galėtų būti mentaliteto įveikimas. Mes vis į tą Švediją žiūrime, kaip ten gerai viskas. Reikėtų ieškoti civilizuotų skandinaviškų santykių tarp darbdavio ir dirbančiojo, kad tas darbdavys, kuris gali mokėti, mokėtų daugiau. Mechaniškas minimalios algos didinimas vargu, ar ką padėtų, nes kai kuriam verslui, kai kurioms veikloms padidinta minimali alga iki 1 tūkst. juos paskandintų visiškai. Bet kai kur yra taip, kad gali mokėti – bet nemoka“, - lietuviškas realijas aptarė ekonomistas.
Jo svarstymu, į visą šį procesą turėtų aktyviau įsijungti ir profesinės sąjungos.
„Galbūt jos galėtų labiau kovot, nes gali labiau žinot apie situaciją įmonėse. Ten kur galima, reiktų išsireikalauti, kad su žmonėmis būtų labiau skaitomasi ir jie būtų labiau gerbiami“, - sakė T. Medaiskis.
Pasisako už stambaus verslo plėtrą
Ekonomistas kritiškai vertino ir įvairias verslumo programas, skatinančias steigti savo smulkųjį verslą.
„Ne kiekvienas gimęs būti verslininku“, - sakė jis. Anot jo, valstybėje ne visada orientavimasis į smulkųjį ir vidutinį verslą duoda norimos naudos, nereikėtų pamiršti ir stambaus verslo, kuris kuria darbo vietas.
„Jeigu bus Lietuvoje daugiau investicijų iš stambių įmonių, didesnio verslo, tada smulkūs turės iš ko gyventi. Jeigu mes orientuosimės vien į smulkų verslą, labai abejoju, ar ilgai ištempsime. Labiau reikėtų skatinti stambesnio verslo atėjimą į Lietuvą, kuris, ypač iš užsienio ateinantis, galbūt atneštų ir labiau civilizuotus darbdavio ir dirbančiojo darbo santykius“, - svarstė ekonomistas.
