Tikimasi, kad palūkanų normos bus pradėtos mažinti birželį, po 25 bazinius punktus, o rugsėjį, spalį ir gruodį palūkanų norma bus sumažinta iki 3 proc.
Tai yra vienu žingsniu daugiau, nei tikėtasi praėjusio mėnesio apklausoje. Šiuo metu ECB yra sustabdęs savo veiksmus, nes stebi kaip 2022 m. priimti sprendimai veikia ekonomiką.
Politikai ypač daug dėmesio skiria darbo užmokesčio pokyčiams 2024 m. pirmąjį pusmetį, kad įsitikintų, jog didėjančios darbo sąnaudos nesutrukdytų infliacijai sulėtėti iki 2 proc. tikslo.
Dabar ekonomistai tikisi spartesnio kainų augimo atsitraukimo – iki 2,3 proc. 2024 m. Tai yra 0,3 procentinio punkto mažesnė korekcija, palyginti su gruodžio apklausa. Kita vertus, ekonomistas įžvelgia nelengvą kelią, nes infliacija vėl paspartės nuo ketvirtojo ketvirčio tikslinio lygio ir 2025 m. vidutiniškai sudarys 2,1 proc.
Pamažu nutraukiama pagalba
Toks scenarijus atitinka ECB pareigūnų perspėjimus, kurie teigė, kad praėjusių metų staigus sulėtėjimas 2024 m. nesitęs, iš dalies dėl to, kad vyriausybės palaipsniui nutraukia pagalbą, skirtą didelėms pragyvenimo išlaidoms mažinti.
Dabar manoma, kad bazinė infliacija, į kurią neįtraukiami nepastovūs komponentai, įskaitant energiją ir maistą, šiais metais bus mažesnė, o 2025 m. išliks šiek tiek didesnė už ECB tikslą – 2,2 proc.
Augimo lūkesčiai 2024 m. išliko nepakitę, o 2025 m. buvo padidinti 0,1 procentinio punkto.
Pirmadienį paskelbti Eurostato duomenys parodė, kad lapkritį pramonės gamyba sumažėjo 0,3 proc., t. y. atitiko ekonomistų prognozes. Dėl to bendras gamybos rodiklis pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 m. pabaigos.
