Apskaičiuota, kad kito dešimtmečio pradžioje darbo jėga trauksis trečdaliu, o pensinio amžiaus žmonių skaičius smarkiai augs. Tuo pat metu milijardinė ES parama ne tik sumažės kelis kartus, bet ant Lietuvos pečių guls ir visos už ES lėšas sukurtos infrastruktūros išlaikymas.
Ekonomistų teigimu, delsti nebėra laiko ir būsimiems iššūkiams reikia ruoštis jau dabar. Pasak jų, Lietuva turi pradėti realiai vertinti situaciją ir susitelkti į sritis, kurios kurs didžiausią pridėtinę vertę. Tam turi būti skirta didžiausia ES lėšų dalis.
Vienas iš siūlymų – nuo sunkiai pasaulyje konkuruojančios Lietuvos pramonės rėmimo pereiti prie informacinių technologijų ar medicinos paslaugų plėtros ir specialistų ruošimo.