Lietuva jau kurį laiką pasaulyje pirmauja pagal savižudybių skaičių, tačiau panašu, kad ateityje lyderio pozicijas galime užleisti kitai valstybei. Ir ne skurdesnei šaliai, bet pasiturinčiai Pietų Korėjai, kuri per savo istoriją dar nebuvo ekonomiškai labiau išsivysčiusi negu dabar.
Pietų Korėja, kadaise buvusi dar skurdesnė negu Šiaurės ir kurios vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis 1960 metais buvo daugiau nei perpus mažesnė negu Ganos, dabar išgyvena ekonominio pakilimo laikus. Šalis yra 12 pagal dydį pasaulio ekonomika, o BVP, tenkantis vienam gyventojui, čia siekia apie 20 tūkst. JAV dolerių per metus. Pietų Korėja taip pat puikuojasi ir tarp inovatyviausių pasaulio valstybių – JAV patentų biuro duomenimis, ji pagal patentų skaičių yra trečia po Japonijos ir Taivano.
Korėjiečiai – ir vieni lyderių laivų statybos, plieno ir automobilių pramonėse, o jų mobiliųjų telefonų gamintojo „Samsung“ modelis „Galaxy“ – antras pagal populiarumą po „iPhone“ pasaulyje. Pietų Korėja gali didžiuotis ir švietimo sistemos rezultatais – jos universitetai patenka tarp penkių geidžiamiausių universitetų pasaulyje, o studentų standartizuotų testų rezultatai – taip pat geriausiųjų penketuke.
Žudosi jaunimas
Tačiau nepaisant kaip niekada aukštų ekonominių rodiklių korėjiečiai jau antrą dešimtmetį iš eilės negali susitvarkyti su nuolat augančiu savižudybių skaičiumi, kuris nuo 1995-ųjų padidėjo maždaug tris kartus. 2010 metais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtame sąraše Pietų Korėja pirmavo pagal savižudybių skaičių tarp visų 32 EBPO narių – čia 100 tūkst. gyventojų teko 31,2 savižudybės, o organizacijos narių vidurkis – 11,3. Pasaulio mastu Pietų Korėja taip pat yra tarp lyderių, o jei ir toliau savižudybių skaičius augs tokiais tempais, ji gali pralenkti ir Lietuvą. Lietuvoje 2009 metais, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 100 tūkst. žmonių tenkantis žmogžudysčių skaičius siekė 34,1.
Tarp savižudybių aukų Pietų Korėjoje netrūksta ir žinomų vardų – buvęs Pietų Korėjos prezidentas Roh Moo Hyunas, bendrovę „Samsung“ valdančios šeimos paveldėtoja Lee Yoon-Hyung. Į sąrašą dažnai patenka ir garsūs aktoriai, televizijos žvaigždės, popmuzikos atlikėjai, Pietų Korėjos universitetų dėstytojai ir studentai. Tačiau labiausiai kelia nerimą, kad dažnai ranką prieš save pakelia jaunimas. Tarp 20–30 metų amžiaus grupės žmonių savižudybės yra dažniausia mirties priežastis.
Kalta reforma?
Kas lemia, kad augant ekonominei gerovei šalyje nuolat didėja ir savižudybių skaičius ir ekonominė gerovė negarantuoja laimės?
Kaip rašo telegraph.co.uk, pagrindinė didelio savižudybių skaičiaus priežastis – auganti konkurencija mokyklose, universitetuose ir darbo įstaigose bei dėl jos patiriamas spaudimas. Ekspertai pastebi, kad dabartinę situaciją sukėlusios priežastys slypi 1997 metais įvykdytoje reformoje, kuri šaliai turėjo padėti išbristi iš tuomet kilusios krizės.
Pietų Korėja yra pasirinkusi tokį patį investicijų modelį kaip JAV ir Didžioji Britanija – užsienio investuotojų lėšos čia yra neribojamos ir sudaro didelę visų investicijų dalį. Kai korėjiečius ištiko krizė, užsienio investuotojai norėjo greito uždarbio ir pelną nusprendė gauti mažindami investicijas. O mažesnės šalies bendrovės taip pat beveik nebeturėjo galimybių investuoti Pietų Korėjoje, nes bankai, esant sudėtingoms ekonominėms sąlygoms, nekreditavo smulkiojo verslo, skolino tik pasiturintiems gyventojams.
Investicijų sumažėjimas ir krizė tuo metu lėmė, kad Pietų Korėjos BVP augimas sumenko nuo 6–7 iki mažiau nei 4 proc. per metus. Dėl to šalyje buvo sukurta mažiau darbo vietų, o siekiant Pietų Korėją grąžinti į ankstesnį ekonominį augimą priimti įstatymai, darbdaviams suteikę žymiai geresnes sąlygas negu darbuotojams – dalis darbuotojų buvo atleisti, o vėliau „persamdyti“ ir priversti dirbti tuos pačius darbus, tik šįsyk – be sutarties ir už mažesnius atlyginimus. Todėl neturinčiųjų ilgalaikės sutarties su darbdaviu korėjiečių skaičius išaugo nuo ir taip jau didelės dalies – iki 50–60 procentų.
Baimės faktorius
Pasikeitus padėčiai darbo rinkoje daugelis Pietų Korėjos bendrovių, anksčiau savo geriausiems darbuotojams žadėjusių „darbą iki gyvenimo galo“, juos atleido ir ėmė ieškoti pigesnių alternatyvų – jaunų darbuotojų. Kai bendrovės pradėjo diktuoti sąlygas, darbuotojai dėl darbo vietų ėmė konkuruoti beveik laukinėmis sąlygomis. Baimė netekti darbo tapo gyventojų kasdienybe. Jau nieko nebestebina, kad į darbą korėjiečiai eina ir sirgdami, ir beveik neatostogauja: „American Economic Journal“ atliktos apklausos duomenimis, korėjiečiai patenka ir tarp mažiausiai per metus atostogaujančių valstybių gyventojų – apklaustieji atsakė, kad per metus ilsisi vos savaitę.
Baimės faktorius iš dalies paaiškina ir vaikų uolumą mokyklose. Mokiniai daug ir sunkiai mokosi, konkuruoja, nes tikisi, kad geresnis išsilavinimas ateityje jiems garantuos stabilumą darbo rinkoje. Kadangi taip mano visi, dabar norint bent jau neatsilikti nuo bendramokslių, reikia skirti kur kas daugiau laiko mokslams nei įprasta kitose šalyse, o ilgos mokantis praleidžiamos valandos įvardijamos kaip viena pagrindinių streso priežasčių.
Grėsmė inovacijoms
Kaip rodo tyrimai, ilgesnės mokslams skiriamos valandos ir padidėjusi konkurencija negarantuoja geresnių mokymosi rezultatų – korėjiečiai namų darbų ruošai skiria dvigubai daugiau laiko negu suomiai, tačiau abiejų šalių moksleivių tarptautinių testų rezultatai yra vienodi.
Nesaugumas darbo rinkoje privertė Pietų Korėjos moksleivius rinktis paklausesnes ir užtikrintą ateitį šioje šalyje garantuojančias specialybes, kaip medicina ir teisė. Dėl to buvo apleistos technologijų ir mokslo tyrimų sritys. Jeigu ir toliau vyraus panašios tendencijos, Pietų Korėja greitai nebesipuikuos tarp inovatyviausių pasaulio valstybių.
Korėjiečių nuomone, dabartinė padėtis šalies darbo rinkoje turėtų būti signalas ne tik jiems, bet ir kitų šalių investuotojams, kad investicijų mažinimas korėjiečių gerovės sąskaita ir žvėriškos konkurencijos skatinimas ne tik nepadeda padidinti produktyvumo ar ekonominės gerovės, bet juos mažina ir daro žmones nelaimingus.
Faktai: savižudybės
Per pastaruosius metus savižudybių skaičius Graikijoje išaugo maždaug 40 proc.
Nuo 1995 m. savižudybių skaičius Pietų Korėjoje išaugo maždaug 3 kartus nuo 10 žmogžudysčių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, iki 31,2 1010 m.
Pagal savižudybių skaičių pasaulyje 2009 m. vis dar pirmavo Lietuva – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje tais metais savižudybių skaičius 100 tūkst. gyventojų siekė 34,1.
PAULIUS GRINKEVIČIUS
Straipsnis buvo publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 15 (77), balandžio 16-22 d.), rubrikoje „Užsienis“.
