Lietuvos ekonomikos variklis pernai buvo statybų sektorius, kitas ūkio šakas užnugaryje paliekantis kelintus metus iš eilės. Tuo tarpu žemės ūkis yra viena sričių, kuri ne pirmus metus stabdo Lietuvos ūkio augimą
"Akivaizdu, kad šiuo metu, kai labai sparčiai didėja gyventojų perkamoji galia, gerėja įmonių finansiniai rodikliai, didėja tiek gyvenamojo būsto, tiek biurų, tiek komercinių patalpų paklausa ir statybininkai spėja ją patenkinti. Pernai statybų sektorius išaugo beveik penktadaliu ir prisidėjo prie BVP augimo", - Lietuvos televizijos naujienų tarnybai sakė banko "DnB Nord" prezidento patarėjas Vadimas Titarenka.
Pasak Kauno technikos universiteto Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjo Vytautas Snieškos, Lietuvos ekonomika atrodo kaip gavusi tam tikro dopingo, nes prasidėjęs statybų bumas patraukė visą ekonomiką paskui save.
Tarp ūkio plėtrą stabdžiusių sričių, anot analitikų, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, - žemės ūkis: čia sukuriama BVP dalis bendroje BVP struktūroje vis mažėja.
"Yra Lietuvoje tų nereformuotų ekonomikos sektorių - sveikata, švietimas, kurie praktiškai neprisideda prie BVP augimo ir prie gerovės augimo, t. y. stagnuojantys arba priversti stagnuoti sektoriai, kurie turi didžiulį potencialą augti. Ko gero, žemės ūkis yra panaši sritis. Šiandien žemės ūkis susijęs su nepateisinamu kiekiu sąnaudų, palyginus su tuo, kiek duoda grąžos", - tvirtino Laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius.
V.Titarenka sako, kad žemės ūkio sektorius stebina, nes į jį pumpuojama labai daug ES pinigų ir, nepriklausomai nuo oro sąlygų, rezultatai jau daug metų yra prastoki.
