Kovoti su eurozonos krize naudojantis pigiais centrinio banko pinigais atrodo paprasta ir patogu. Tokio mąstymo proponentams atrodo, kad tokios šalys kaip Italija ir Ispanija turi ekonominių problemų, kurios verčia rinkas kelti savo skolinimosi išlaidas, dabar pasiekusias „neracionalias“ aukštumas. Anot jų, jei jos liks nestabdomos, tai galėtų labai pakenkti eurozonai ir Europos ekonomikai apskritai. Europos Centrinis Bankas (ECB), šiuo atveju, turi nestabdomą galią kurti kreditus arba grynuosius ir greitai veikti, taigi euro šalininkai aktyviai naudojasi šiuo būdu išsaugoti eurą ir Europą.
"Open Europe" teigimu, ilgalaikei Europos ekonominei ateičiai tokia ECB intervencija yra labai rizikinga.
Europa dešimtmečiais gyveno pranokdama savo poreikius ir galimybes, todėl turi pasikeisti, jei nori klestėti šiame ir kitame amžiuose.
Vis dar yra vilties, jog tokios šalys kaip Italija ir Ispanija galiausiai įvykdys taip reikiamas reformas ir pasieks taip reikiamą 20-30 procentų vidaus devalvaciją, padėsiančią bent sąlyginai konkuruoti su Vokietija.
O finansinė pagalba (ang. bailouts), nesvarbu, ar vykdoma vyriausybių, ar Europos Centrinio Banko, geriausiu atveju gali laimėti laiko. Blogiausiu atveju ji veikia kaip labai stiprus balastas reikalingoms reformoms.
