Baltijos šalys rizikuoja būti įtrauktos naujos krizės, kurią paskatins augančios skolos, jei valstybės nesugebės taikyti tinkamų taupymo priemonių.
Tokią nuomonę reiškia Europos centrinis bankas (ECB), praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, skelbianti, jog gavo konfidencialų tai išdėstantį dokumentą, datuotą lapkričio 17 diena ir parengtą Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos bei finansų komitetui.
Anot ECB, nauja krizė Lietuvai, Latvijai ir Estijai gresia, jei nebus sugebėta imtis griežtų fiskalinių priemonių ir palaikyti valstybinių valiutų kurso su euru.
Banko teigimu, Baltijos šalių ekonomikos nuosmukis yra gilesnis nei kitų ES valstybių, nes fiksuotas vietos valiutų kursas su euru nustatytas per anksti ir tai išpūtė nekilnojamojo turto rinką.
Jei nebus griežtų fiskalinių priemonių, „Baltijos šalių vadovybė gali būti nepajėgi užkirsti kelią atsinaujinusiam makroekonominiam disbalansui ir scenarijui, kai nuo spartaus augimo pereinama prie spartaus kritimo“, – rašoma ECB nuomonėje.
Lietuva, Latvija ir Estija šiemet patyrė didžiausią recesiją visoje ES po to, kai 2004 metais prisijungimas prie sąjungos paskatino skolinimąsi bei atlyginimų augimą ir padarė valstybes jautrias pasaulinės krizės sukurtam kreditų vakuumui, rašo „Bloomberg“.
Baltijos šalių centriniai bankai taiko griežtesnį savo valstybių valiutų ryšį su euru nei 15 proc. svyravimo intervalas, numatytas valiutų kurso mechanizme.
„Baltijos valstybių patirtis sufleruoja, kad šalims, kurios nutaria griežtai pririšti savo valiutų kursus, yra žymi rizika, jog palyginti žemos palūkanų normos lems besaikį vidaus skolinimąsi ir atsiras kainų burbulų“, – teigia ECB.
