Vairuotojai su nerimu stebi degalinių švieslentes – kainos tik auga, ir klausimas, ar ateityje už degalus nemokėsime dar brangiau.
Prasidėję nauji metai kilstelėjo tiek benzino, tiek dyzelino kainas. Be to, pradėjus analizuoti šiemet didelę įtaką naftos kainoms galinčius turėti geopolitinius veiksnius, vilčių, kad važinėsime pigesniais degalais, dar sumažėjo.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius sako, jog prognozuoti mažmenininkams degalų kainas būtų sunku. Bet remdamasis viešojoje erdvėje pasigirdusiomis analitikų prognozėmis, jis pripažįsta: tikėtis pigesnių degalų – bent žiemą – būtų sunku. Šaltuoju metų laiku paklausa yra pakilusi. Be to, sustiprėjo ir doleris – šia valiuta didmenininkai moka už naftą.
Nerimą kelia ir įvykiai Irane: Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai įteisino iranietiškos naftos embargą. Tai reiškia, kad nuo šiol draudžiama su Iranu sudaryti naujas sutartis dėl naftos, tačiau egzistuojantys susitarimai gali būti įgyvendinami iki liepos 1-osios.
Pasak L. Vosyliaus, Lietuvos gamintojas perka „Urals“ naftą iš Rusijos, tačiau naftos kainai kylant pasauliniu mastu, augant paklausai, ir ši gali pabrangti.
Jau ir pralenkė?
Šiuo metu degalinėse dyzelino kaina sparčiai vejasi benzino. Pastarasis kainuoja apie 4,70 lito, o dyzelinas tik apie 10 centų pigesnis (priklausomai nuo degalinių). Tad su nerimu laukiama, kas bus. Viena lažybų bendrovė net paskelbė siūlanti lažintis, jog dyzelinas iki metų pabaigos bus brangesnis nei populiariausias 95 markės benzinas (teikiama net 57 proc. tokia tikimybė ir lažinamasi santykiu 1,75–1,95).
L. Vosyliaus tokios prognozės nestebina. „Kas gali paneigti, kad taip ir nebus?“ – sako ekspertas, sutinkantis, jog dyzelinas šiemet itin brango. Tiesa, vienu metu kaina buvo nustojusi kilti ar net sumažėjusi, tačiau galutinis rezultatas vis dėlto yra augimas.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento manymu, užtektų neramumų kurioje nors naftą eksportuojančioje šalyje, ir kainos vėl šautų į viršų.
L. Vosyliaus manymu, iš esmės dyzelinas jau ir dabar Lietuvoje yra pralenkęs benziną, tačiau degalinių kainų švieslentėse to dar realiai nematome – pastebime tik atmetus akcizą. O benzino akcizas šiuo metu 21 procentu didesnis nei reikalaujamas minimalus. „Tai prasilenkia su logika – juk dyzelino gamybos procesas pigesnis“, – racionalaus paaiškinimo tokiam dyzelinių degalų brangimui neranda L. Vosylius. Nors neneigia, kad yra šalių, kuriose dyzelinas brangesnis už benziną ar bent jau kainuoja tiek pat.
Brangu, bet pilasi
Ne taip seniai buvo laikai, kai mokėti už litrą benzino eurą buvo šokas. Tačiau ir ta riba greitai buvo peržengta ir kažin ar degalų kaina kada nors vėl nukris iki vieno euro.
L. Vosyliaus teigimu, buvo prognozuota, kad benzino kainai perkopus 4,50 lito ribą, sustos pirkimas – manyta, kad tai kritinė riba. Dabar kaina dar kyla ir kalbama jau apie 5 litus už litrą.
„Kaip mažmenininkai nesame suinteresuoti kelti kainą. Kuo ji daugiau kyla, tuo vairuotojams atsiranda didesnis noras žvalgytis degalų šalyse kaimynėse – Rusijoje, Baltarusijoje. Mes būtume už tai, kad kaina nedidėtų“, – sako L. Vosylius.
Degalinėse, jo teigimu, atsispindi pasaulinės tendencijos ir didmeninės degalų kainos. Pasak asociacijos atstovo, nebus tokio stebuklo, kad mažmeninė kaina kris kylant didmeninei – esą degalinių maržos ir taip minimalios.
Kartu asociacija stebi degalų pirkimo mažėjimą. L. Vosyliaus tikinimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiami duomenys rodo: palyginti 2011 ir 2010 metus, benzino akcizo pernai surinkta 9,7 procento mažiau, dyzelino – 3,1 procento daugiau. Tad dyzelino pardavimas dar buvo džiuginantis. Asociacijos vadovo teigimu, Lietuva patvirtino 21 procentu didesnį nei kad reikalaujama akcizą benzinui, tad jo litras brango 26 centais.
„Dabartinėmis sąlygomis tai jau yra labai didelė suma“, – įsitikinęs L. Vosylius, nors sako nepastebintis, kad gatvėse mažėtų benzino varomų automobilių. O tai reiškia, kad vairuotojai ieško alternatyvų: vieni pilasi pigesnius atvežtinius degalus, kiti įsirengia dujų įrangą. Bet dujų pardavimas, anot L. Vosyliaus, pernai irgi nedžiugino. Jų kaina augo bene labiausiai, o tokius degalus paprastai naudoja pati jautriausia vartotojų grupė, ieškanti pigiausio varianto.
Kainas kėlė ne vienas veiksnys
AB „ORLEN Lietuva“ Komunikacijos skyriaus vadovas Audrius Stasiulaitis sako, kad įmonė prognozių neteikia – tokio dalyko būtų neįmanoma nuspėti. Jo teigimu, „naftos produktų brangimas, pastebimas nuo šių metų pradžios, yra tiesiogiai susijęs su pabrangusia žaliava. Tam tiesioginės įtakos turėjo tebesitęsianti geopolitinė įtampa Irane, antroje pagal išgaunamos naftos kiekį OPEC šalyje. Investuotojų susidomėjimą žaliavų rinkomis kėlė ir euro zonos skolų krizė. Kitas svarbus veiksnys buvo JAV dolerio ir naftos kainų koreliacija – paprastai pingant doleriui, nafta brangdavo, ir atvirkščiai. Dabar tuo pačiu metu kilo ir naftos kainos, ir USD kursas.“
Daiva Savickienė
