VL žurnalistas Gediminas Stanišauskas
Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo derybinė korta gali padėti Vyriausybei pasiekti palankesnį susitarimą su „Gazprom“. Vyriausybė iki šiol slepia nuo visuomenės, kaip vyksta derybos su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, todėl neaišku, kokią kainą už dujas Lietuva mokės pasibaigus ilgalaikei sutarčiai. Derybas su „Gazprom“ planuojama baigti iki spalio vidurio.
Dar daugiau klausimų kyla buitiniams vartotojams, nes būtent ant jų pečių nuguls įsipareigojimai, kuriuos prisiims Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas pagal naują dujų tiekimo sutartį. Petro Malūko nuotr. Dar daugiau klausimų kyla buitiniams vartotojams, nes būtent ant jų pečių nuguls įsipareigojimai, kuriuos prisiims Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas pagal naują dujų tiekimo sutartį. Petro Malūko nuotr. Vyriausybė slapukauja
Kelis mėnesius Vyriausybė nieko nepraneša apie tai, kaip vyksta derybos su dujų monopolininke „Gazprom“. Dar daugiau klausimų kyla buitiniams vartotojams, nes būtent ant jų pečių nuguls įsipareigojimai, kuriuos prisiims Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas pagal naują dujų tiekimo sutartį.
2004 m. sausio 23 d. Valstybės turto fondo ir „Gazprom“ pasirašyta dešimties metų trukmės sutartis baigsis 2014-ųjų pabaigoje. Pagal ją „Gazprom“ Lietuvai įsipareigojo tiekti ne mažiau kaip 90 proc. vartotojų poreikius tenkinantį dujų kiekį „teisingomis kainomis“.
Mainais Lietuva pardavė „Gazprom“ 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą už 100 mln. Lt. Šiuo metu „Gazprom“ priklauso 37,1 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų.
„Tada premjeras Algirdas Brazauskas didžiuodamasis kalbėjo, kad Lietuva ilgam apsirūpino pigiomis dujomis, bet kažkodėl dabar Lietuva už dujas moka brangiausiai žemyne, 25–30 proc. brangiau nei Vokietija“, – sakė Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis. Jo teigimu, komisijos nariai visiškai neinformuoti apie šiuo metu vykstančias derybas su „Gazprom“.
„Labai norėčiau, kad ši Vyriausybė priimtų racionalius sprendimus, bet bijau, kad kažkur yra kišama kiaulė, – svarstė K.Masiulis. – Politikai neinformuojami apie derybas, nors energetika, jos strategijos visada buvo bendras tiek pozicijos, tiek opozicijos reikalas.“
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, vidutinė į Lietuvą importuojamų gamtinių dujų kaina siekia apie 1 290 Lt už 1 000 kub. m. Latvija ir Estija už dujas moka apie 15–20 proc. mažiau nei Lietuva.
Kainą lemia tendencijos pasaulinėse rinkose?
Gamtinių dujų importuotojos „Dujotekanos“ prezidentas Vladimiras Orechovas teigė, gamtinių dujų rinkoje kainas diktuoja ne politiniai sprendimai, o situacija pasaulinėse rinkose, tai yra dujų kainą lemia išimtinai ekonominiai veiksniai.
„Gamtinių dujų kainos priklauso tik nuo naftos kainų ir euro kurso dolerio atžvilgiu. Ši formulė galioja visuose dujų rinkos dalyvių sandoriuose“, – sakė V.Orechovas.
Jo teigimu, nei Lietuva, nei Rusijos Federacija negali savo sprendimais padaryti įtakos prekybos formulei, kuria naudojasi likęs pasaulis. „Lietuvoje įvairios partijos ir grupuotės diskutuoja, kad gamtinės dujos neva galėtų kainuoti pigiau, bet neįžvelgiu jokios perspektyvos diskusijoms apie tai“, – aiškino V.Orechovas.
UAB „Dujotekana“ dujas perka per „Gazprom“ tarpininką „LT Gas Stream“. Kasmet įmonė į Lietuvą importuoja apie 475 mln. kub. m dujų arba maždaug 15 proc. bendro į Lietuvą importuoto dujų kiekio. Daugiau už „Dujotekaną“ į Lietuvą importuoja tik „Lietuvos dujos“ (1,16 mlrd. kub. m) ir AB „Achema“ (1,45 mlrd. kub. m). Kad ir kaip būtų, „Gazprom“ yra vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai. Metinis Lietuvos poreikis siekia 3,4 mlrd. kub. m.
Griežtumas Lietuvai kainavo 1 mlrd. Lt
Skirtingai nuo V.Orechovo, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys įsitikinęs, kad Lietuvai nustatyta „Gazprom“ dujų kaina yra ir spekuliacinė. „Be ekonominės dalies, kurią lemia pokyčiai naftos rinkoje ir kiti dalykai, neatmesčiau ir spekuliacinio bei politinio motyvų“, – sakė K.Daukšys.
Tarp pastarųjų K. Daukšys išskyrė Lietuvoje prieš kelerius metus pradėtą įgyvendinti ES trečią energetikos paketą. Pagal jį yra atskiriamas gamtinių dujų tiekimas nuo skirstymo. „Lietuva pasirinko labai griežtą atskyrimo variantą, kuris labai nepatiko „Gazprom“, todėl ir sumokėjome brangiau“, – neabejojo K.Daukšys. Jo skaičiavimais, per 4 metus, kai šalis pradėjo įgyvendinti ES trečią energetikos paketą, Lietuva už dujas permokėjo apie 1 mlrd. Lt.
„Kokios bus kainos po derybų su „Gazprom“, manau, sužinosime spalio mėnesį. Tikiuosi, kad Vyriausybė šią informaciją pateiks visuomenei“, – sakė K.Daukšys.
Vienas iš alternatyvių būdų, kaip Lietuva galėtų apsirūpinti pigesnėmis dujomis, ekspertai laiko Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kurio statybas tikimasi užbaigti iki 2014 m. pabaigos. „Pagal projektuojamą dydį, SGD terminalas galėtų perpumpuoti net iki 4 mlrd. kub. m dujų arba daugiau, nei yra visas Lietuvos poreikis. Tačiau kol kas taip pat neaišku, kokiomis kainomis per jį pirksime dujas“, – teigė K.Daukšys. Jis baiminasi, kad už dujas galbūt mokėsime netgi panašiai, kaip ir dabar pirkdami iš „Gazprom“.
Ministerija rami dėl pinigų
Energetikos ministerijos atstovai „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad Klaipėdos SGD neabejotinai iškils iki numatyto laiko. „Pirmais terminalo veiklos metais planuojama perpumpuoti apie 1 mlrd. kub. m dujų, o jo pajėgumas ateityje galėtų siekti iki 3 mlrd. kub. m per metus, – aiškino ministerijos atstovė Donata Malinauskaitė. – Atsiras galimybė ateityje tiekti dujas kaimyninėms valstybėms. Lietuva galės pirkti dujas tarptautinėse dujų rinkose.“
Šalis esą nebepriklausys nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo ir įgyvendins N-1 standartą, užsitikrindama alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. Didžiausia SGD terminalo ekonominė nauda valstybei, pasak Energetikos ministerijos atstovų, numatoma dėl mažesnių gamtinių dujų kainų Lietuvos gyventojams ir įmonėms.
„Bendrovių pateikti pasiūlymai aiškiai rodo, kad šiuo metu Lietuvoje už dujas mokama kaina neatitinka pasaulinės rinkos realijų“, – sakė D.Malinauskaitė. AB „Klaipėdos nafta“, įgyvendinanti SGD terminalo projektą, dėl dujų tiekimo derasi su 16 tarptautinio konkurso dalyvių. SGD terminalo statybos Lietuvai kainuos apie 613 mln. Lt, įskaitant ir 160 mln. Lt, už kuriuos bus gilinamas Klaipėdos uostas ir įrengiama krantinės infrastruktūra.
Šių metų liepos 9-ąją Liuksemburge „Klaipėdos nafta“ su Europos Investicijų Banku (EIB) pasirašė iki 87 mln. eurų (300 mln. Lt) finansavimo sutartį. Iki 120 mln. Lt trumpalaikį kredito limitą „Klaipėdos naftai“ suteikė ir bankas „Nordea“, todėl tikimasi, kad terminalo statybos darbai vyks sparčiai.
Ragina mažiau politikuoti
Paklaustas, kaip vertina Klaipėdos SGD projektą, „Dujotekanos“ prezidentas V.Orechovas neatmetė, kad jis gali būti naudingas Lietuvai. „Teoriškai jis gali sumažinti Lietuvai tiekiamų dujų kainą, bet kaip bus, sunku pasakyti. Žinau tik viena, kad bet koks papildomas darbas transportuojant dujas susijęs ir su didesnėmis išlaidomis, o tas išlaidas kažkas turėtų padengti“, – sako „Dujotekanos“ prezidentas V.Orechovas.
Jis netiki, kad 2015 m. pradėjus veikti Klaipėdos SGD, dujos atpigs 100–150 JAV dolerių už 1 000 kub. m. „Nemačiau nė vieno pardavėjo, kuris parduotų savo prekę 50 centų pigiau, jei kiti pardavinėja prekę už 1 dolerį. Tokių stebuklų rinkoje nebūna, – ironizavo V.Orechovas. – Nė vienas rimtas kapitalistas dujų sektoriuje nenorės savo prekės pardavinėti gerokai pigiau nei konkurentas.“ Šiandien visi Lietuvoje veikiantys importuotojai dujas perka iš vienintelio dujų tiekėjo „Gazprom“.
O stabiliai nenutrūkstamam SGD terminalo darbui minimaliu ekonominiu režimu užtikrinti reikėtų, kad iš terminalo Lietuvos energijos gamintojai nupirktų ne mažiau kaip 0,54 mlrd. kub. m dujų per metus. Tai įmanoma padaryti tik priėmus politinį sprendimą, o tokiu atveju Lietuvai iš „Gazpromo“ reikės pirkti mažiau dujų.
„Kažkodėl mes pamirštame kainodarą ir mėginame perkelti ją į politinį lygmenį, bet dujų versle yra taip, kad kuo mažiau iš mūsų pirks, tuo didesnes kainas nustatysime. Štai ir viskas“, – sakė V.Orechovas.
Prognozuojama, kad gamtinės dujos dar mažiausiai 20 metų bus vienas iš pagrindinių pirminės energijos šaltinių. Numatoma, kad 2020 m. Lietuvoje bus suvartojama apie 3 mlrd. kub. m gamtinių dujų per metus.
