Druskininkų kurorte – pats darbymetis. Miestas nuo gruodžio iki sausio vidurio dūzgia lyg avilys. Jame šurmuliuoja rusakalbiai turistai, jau prieš keletą metų itin pamėgę Druskininkus ir čia atvykstantys šventiniu laikotarpiu – tiek sutikti Naujųjų, tiek pasimėgauti poilsiu pirmosiomis sausio savaitėmis.
Kurorte skamba rusų kalba
Druskininkų turizmo ir informacijos centro direktorius Rimantas Palionis teigė, kad šiuo metu mieste rasti laisvą viešbučio kambarį labai sudėtinga.
„Mieste praktiškai nėra vietų jau kelias savaites“, – patvirtino jis. – Kalėdos, Naujieji metai, Trys Karaliai – šventinis laikotarpis jau kelerius metai yra labai pamėgtas rusakalbių turistų“.
Pirmos laisvos vietos, anot jo, pasirodo kažkur nuo sausio 8-10 dienos. Tikslų turistų skaičių bus galima pateikti apibendrinus statistinius duomenis, bet, R. Palionio teigimu, tikėtina, kad šiemet atvykusių rusakalbių turistų bus daugiau nei pernai.
Paklaustas, kuo rusakalbiams turistams yra patrauklus Druskininkų kurortas, miesto turizmo centro vadovas išskyrė tris pagrindines priežastis: renovuota miesto infrastruktūra, geros kainos ir kalbos barjero nebuvimas.
„Atsirado objektai, kurių apskritai nebuvo, tarkime, vandens pramogų parkas, slidinėjimo trasa. Kai kurios sanatorijos tapo ištaigingais SPA viešbučiais (...). Rusakalbiai mieste jaučiasi patogiai, nes beveik visas kurortas kalba rusiškai“, – patikino R. Palionis.
Slidinėtojų srautas išaugęs triskart
Druskininkų slidinėjimo komplekso „Snow arena“ direktorius Vytautas Žibūda portalui Balsas.lt patvirtino, kad šventiniu laikotarpiu turistų srautas Druskininkuose yra išaugęs, slidinėti taip pat traukia didesni klientų būriai.
„Klientų srautas yra tris kartus didesnis nei įprastas, – sakė jis. – Šiomis dienomis sulaukiame apie 1, 5 tūkst. lankytojų per dieną, bet būna dienų, kada sulaukiame ir per 2 tūkst.“
Anot pašnekovo, pastarosiomis dienomis jaučiamas tikrai didelis svečių iš Rusijos srautas, bet taip pat nemažai atvykusių – lietuviai.
„Mokiniams turbūt dar atostogos, šeimos ta proga naudojasi“, – aiškino V. Žibūda.
Šventinį periodą (nuo Kalėdų iki sausio 8 dienos), pasak „Snow arena“ vadovo, buvo nustatytos mažesnės – savaitgalio – kainos, po to kainos bus šiek tiek koreguojamos, t.y. kils.
Išlaidesni ir intelektualesni
„Palyginti praėjusių metų sausio pirmos ir antros savaitės su šių metų pirmomis sausio savaitėmis dar negaliu, bet vizualiai matome eiles prie vandens parko kasų“, – apie išaugusius turistų srautus kalbėjo ir Druskininkų vandens pramogų parko „Akvaparkas“ rinkodaros ir pardavimų vadovė Jūratė Vaitkevičiūtė.
Ji patvirtino, kad būtent rusakalbiai turistai šiuo metu sudaro didžiąją dalį vandens parko lankytojų. Tikėtina, kad jų šurmulys aprims tik po sausio 8 dienos. Paklausta, ar lankytojų yra tiek daug, kad lietuviams verčiau artimiausiomis dienomis net nekelti į Druskininkus kojos, vadovė atsakė: „Vienu metu mes galime priimti 1,5 tūkst. lankytojų. Kol kas tiek net ir rusakalbių turistų nėra, todėl tikrai galime priimti ir lietuvius“.
Anot jos, didelio skirtumo tarp parko lankytojų iš Rusijos ar Baltarusijos ir lietuvių nėra, gal tik pastarieji yra kiek išlaidesni ir galintys sau daugiau leisti.
„Kaip pasakojo pirtininkai, rusakalbiai daugiau naudojasi papildomomis paslaugomis, pirčių programomis, kurios yra vykdomos pirčių erdvėje. Individualus vanojimas, šokolado jūrinių dumblių kaukės – tokios procedūros yra mokamos, o rusakalbiai tikriausiai gali sau tai leisti, todėl papildomai jas perka“, – pasakojo J. Vaitkevičiūtė.
Druskininkų turizmo centro vadovas R. Palionis rusų turistus buvo linkęs apibūdinti kaip itin gerus. Jie – išlaidesni nei vakariečiai, bet ganėtinai intelektualūs.
„Jie ne taip skaičiuoja pinigus kaip vakariečiai, bet šiandien rusų poilsiautojai yra ganėtinai intelektualūs, labai daug matę, atvažiuojantys su šeimomis (...). Jei anksčiau buvo vakarietis laukiamas su didele pinigine, tai dabar vakarietis yra daug taupesnis, o rytietis – išlaidesnis. Naujų rusų skusta galva, su grandine ant kaklo ir su šimtu dolerių kaip anekdote – dabar jau nėra. Yra tokių, kurie vairuoja tikrai gerą automobilį, atvažiuoja su šeima, leidžia jie sau kažkiek daugiau, bet elgiasi ne kvailai, yra intelektualesni“, – pasakojo pašnekovas.
„Mūsų deimančiukai yra slidinėjimo trasa ir „Akvaparkas“, – neabejodamas atsakė R. Palionis, pasidomėjus, kurie Druskininkų objektai labiausiai traukia poilsiautojus ir atneša pelną jų savininkams. Kita vertus, kalbėdamas apie kainas, ar jos šventiniu laikotarpiu yra pakilusios, patikino: „Mes krepšinio čempionato pavyzdžiu (kurio metu kai kurie verslininkai itin sukėlė savo paslaugų kainas – aut. past.) neiname“.
Lenkai ir lietuviai šiek tiek nuskriausti
R. Palionis sutiko, kad lietuvis turistas dėl didelio užsieniečių srauto yra šiek tiek nuskriaustas, tačiau paslaugų kainas diktuoja rinka. Kai kurios jų gali būti lietuviui ir brangokos, tačiau, kaip teigė pašnekovas, nebūtina imti paties brangiausio viešbučio kambario, galima rasti ir kur kas ekonomiškesnių variantų.
„Nereikia nuomotis „liukso“ kambario ištaigingame SPA viešbutyje. Mes galime jam pamodeliuoti viešbutuką, poilsio namus, galų gale privatų sektorių su gydykla, „Akvaparku“ ir pan. Tiktai reikia pačiam kažkiek paieškoti, pasiderinti ir galima susidėlioti tas kainas pigiau“, – patarė R. Palionis.
Šiandien, anot pašnekovo, labiau yra nuskriausti lenkų turistai, nes dėl kritusio zloto kurso patiria nemenkų nuostolių.
„Tai yra didelis smūgis jiems. Lygiai taip pat kaip mes pastaruoju metu važiuojame pirkti, tarkime, dešros ar ko kito į Lenkiją, nes ten mums viskas yra pigiau, (nes už litą duoda zlotą trisdešimt), paslaugos Druskininkuose atvažiavusiems lenkams yra beveik 30 proc. brangesnės“, – sakė Druskininkų turizmo centro direktorius.
Dėl to, anot pašnekovo, tenka tik apgailestauti ir sukti galvą, kaip juos prisivilioti, bet mažinti kainų neketinama.
Turizmo sėkmę lemia aktyvumas
„EKT“ marketingo direktorius, sertifikuotas vadybos konsultantas Darius Dulskis teigė, kad ne tik Druskininkų, bet ir apskritai visos Lietuvos turizmo rinkodara pastaruoju metu yra suaktyvėjusi, todėl visų nuopelnų, kad rusakalbiai turistai atvyksta į Lietuvą dėl Druskininkų, priskirti vien Druskininkų miestui nereikėtų. Bet kurio miesto turizmo sėkmę, anot jo, lemia darbas reklamos ir rinkodaros srityje su tikslinėmis rinkomis, kuris ir duoda vaisių.
„Sėkmė būna didžiausia tuomet, kai visi miesto objektai su miesto iniciatyva susimetę draugėn imasi reklamos ir visi pučia į vieną dūdą. Tada ir galima laukti geriausio rezultato. Mes truputį suaktyvėjome šalies mastu, suaktyvėjome vietovių mastu, dėl to atvyksta daugiau rusų turistų. Aš manau, kad tai grynai rinkodaros nuopelnai“, – svarstė D. Dulskis.
Nors turizmo skatinimas yra skelbiamas kaip viena iš prioritetinių valstybės sričių, į turizmo eksportą, pasak pašnekovo, vis dar žiūrima pro pirštus.
„Turizme su sąlyginai nedidelėmis pastangomis aplinkinėse rinkose, padidinus turistų srautą po keliolika procentų per metus, surinktume gerokai didesnius pinigus nei 200 ar 300 mln. nesurenkamų mokesčių“, – sakė vadybos konsultantas.
Lietuvos turizmo valdymas, organizavimas, infrastruktūra, pasak jo, yra gerokai aukštesniame lygyje, nei tarkime, Kaliningrade. Tai yra viena priežasčių, kodėl rusakalbiams yra patraukli mūsų šalis. Kitas Lietuvos pliusas – šalies gyventojų kalbiniai gebėjimai. Nereikėtų pamiršti ir geografinės Lietuvos padėties. Kai kurie rusakalbiai turistai Lietuvai gali jausti ir senųjų laikų nostalgiją.
„Druskininkai – neabejotinai aktyvesnis miestas, bet rezultato negalėčiau komentuoti, nes neturiu skaičių, kiek per Naujuosius atvažiavo į Druskininkus, kiek į Palangą. Žinau, kad Palangoje taip pat buvo turistų srautai nemenki“, – sakė „EKT“ rinkodaros direktorius D. Dulskis, pasiteiravus, kur, jo nuomone, slypi Druskininkų fenomenas, jei apskritai toks yra.
Vienu didžiausių Druskininkų miesto privalumu prieš kitus Lietuvos miestus pašnekovas įvardijo naujai atidarytą slidinėjimo areną, kuri savo naujumu ir unikalumu traukia tiek lietuvius, tiek užsienio svečius, tarp jų ir rusakalbius turistus. Taip pat turizmui, anot D. Dulskio, privalumų suteikia ir miesto savybė turėti keletą strateginių objektų vieną greta kito, kurie ir masina poilsiautojus pasirinkti vieną miestą iš daugybės kitų.
