Už tokias įstatymas balsavo tik 50 Seimo narių, prieš buvo 21, o susilaikė 41.
Seimas pataisas grąžino iniciatoriams tobulinti.
„Jau daugelį metų yra diskutuojama apie šunų laikymą juos pririšus grandine. Šiuos klausimus kelia gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos, duomenis pateikia už gyvūnų gerovę atsakingos institucijos, kurios susiduria su žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Pasak jo, gyvūnų laikymas juos pririšus gali būti traktuojamas kaip žiauraus elgesio su gyvūnais forma, kuri pasireiškia kaip fizinės kančios, psichologinis stresas, elgesio problemos:
„Nuolat pririštas gyvūnas stokoja socialinių įgūdžių, neužmezga ryšio su žmonėmis ir nepakankamai mokosi tinkamo elgesio, todėl toks jo laikymas gali paskatinti agresyvumą ir netinkamą, destruktyvų elgesį. Nutrūkęs nuo grandinės toks gyvūnas gali kelti pavojų aplinkiniams.“
Šiuo metu Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyta, kad gyvūnai turi būti laikomi pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
Įstatyme numatyta, kas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tačiau nėra numatyta, kokiomis konkrečiomis priemonėmis negalima laikyti gyvūnų.
Konkrečios gyvūnų laikymo taisyklės yra reglamentuojamos kituose teisės aktuose, savivaldybių rengiamose gyvūnų laikymo taisyklėse, bet praktikoje matoma, kad nei savivaldybių, nei kituose teisės aktuose konkretūs reikalavimai laikyti šunis pririštus neatsiranda.
Taigi, pataisomis, kurios atmestos, siūlyta papildyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nauju 16 punktu, kuriame būtų numatytas draudimas laikyti šunis pririštus, kartu numatant išimtis.
