Pasak draudikų atstovo, su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu sukėlus eismo įvykį visa žala išieškoma iš kaltininko, o žmonėms praleidus terminą pasitikrinti sveikatą ir techninė avarija gali baigtis didžiulėmis išlaidomis.
„Jeigu bus sustabdytas vairuotojo pažymėjimo galiojimas ir tas žmogus padarys įvykį, iš jo kaip iš kaltininko bus išieškota regreso tvarka visa suma, kuri buvo sumokėta trečiai šaliai. Milžiniška socialinė problema laukia mūsų vien dėl to, kad žmogus užmiršo arba nepaėmė tos pažymos. Žmonės, kurie draudžiasi civilinės atsakomybės draudimu, gali įkliūti į tokią bėdą, kad reikės tūkstančių“, – trečiadienį per Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį sakė A. Križinauskas.
Komitetas trečiadienį svarstė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadą, kad 2024 metais įsigaliosiančios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos galimai diskriminuoja vyresnio amžiaus vairuotojus. Pagal jas, vairuotojui ar vairuotojai, nepasitikrinus sveikatos nustatyta tvarka, turimas vairuotojo pažymėjimas bus skelbiamas negaliojančiu.
Dabar už vairavimą nepasitikrinus sveikatos yra numatyta administracinė atsakomybė – skiriama bauda nuo 30 iki 50 eurų. Sveikatos ministro įsakymu yra nustatyta, kad ne vyresni kaip 55 metų asmenys privalo tikrintis sveikatą vieną kartą per 10 metų, asmenys nuo 56 iki 69 metų – vieną kartą per penkerius metus, asmenys nuo 70 iki 79 metų – vieną kartą per dvejus metus, asmenys nuo 80 metų – kasmet.
Seimo TTK nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad būtų sukurtas mechanizmas, kaip vairuotojai būtų perspėti, kai sveikatos pažymos galiojimas eina į pabaigą ir gresia netekti vairuotojo pažymėjimo, taip pat siūlo įvertinti, ar esamas sveikatos patikros dažnumas pagal amžių yra proporcingas, ar nereikia įvesti kitų kriterijų, pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės. Atsakymo iš Vyriausybės dėl vairuotojų perspėjimo sistemos bus laukiama iki rugsėjo 15 dienos.
Posėdyje kalbėjęs A. Križinauskas teigė, kad vyresnio amžiaus vairuotojai kaip tik padaro mažiau avarijų ir sukeliamų avarijų skaičius išauga tik amžiaus grupėje virš 80 metų.
„Patys geidžiamiausi draudimo bendrovių klientai yra nuo 40 iki 80 metų, nes jų sukeltų eismo įvykių dažnumas yra žemiau penkių, tai yra per metus iš šimto vairuotojų ne daugiau kaip penki padaro įvykius, Lietuvos vidurkis yra 6,2, ir tik virš 80 metų tas vidurkis padidėja, arba šeši vairuotojai iš šimto padaro įvykius, o nuo nuo 56 iki 70 yra pats mažiausias avaringumas, tik 3,8 dažnis yra“, – kalbėjo draudikų atstovas.
Pasak jo, dažniausiai eismo įvykius sukelia vairuotojai iki 25 metų amžiaus – keliskart dažniau nei vyresni vairuotojai.
„Iki 25 metų vairuotojai eismo įvykius padaro beveik 13 iš šimto, du–tris kartus dažniau nei visi kiti vyresni žmonės“, – pažymėjo A. Križinauskas.
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos kelių policijos atstovas Rytis Vosylius informavo, kad pernai dėl vairuotojų sveikatos būklės buvo fiksuoti 22 eismo įvykiai, iš jų 18 žmonių buvo vyresni nei 55 metų, šiemet dėl šios priežasties įvyko aštuoni įvykiai, penki žmonės buvo vyresni nei 55 metai.
„Aišku, amžius nėra vienintelis rodiklis, nes šiais metais ir 30, ir 36, ir 43 metų amžiaus vairuotojams pablogėjus sveikatai įvyko eismo įvykiai. Bet statistika rodo, kad didesnė rizika yra vyresniems asmenims“, – sakė R. Vosylius.
Posėdyje dalyvavusi lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pažymėjo, kad sveikatos pažymos galiojimas priklausomai nuo amžiaus savaime nėra diskriminacinis, bet abejonių kelia įstatymo nuostata, jog tos pažymos neturint vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus stabdomas.
„Paties skirstymo pagal amžiaus grupes laikyti diskriminaciniu negalima, bet jos vertintinos kaip kelsiančios administracinių keblumų“, – sakė B. Sabatauskaitė.
Ji taip pat siūlė pagalvoti apie vairuotojų perspėjimo sistemą, nes dalis vairuotojų net nežino apie kitąmet įsigaliosiančią tvarką, kad laiku nepasitikrinę sveikatos praras pažymėjimą.
Pasak B. Sabatauskaitės, taip pat valstybė galėtų prisiimti dalį vyresniems vairuotojams tenkančios finansinės naštos už sveikatos pažymas, nes jie išlaidų patiria dažniau nei kiti vairuotojai, o medicinos pažyma kainuoja 20–35 eurus.
Kontrolierė yra pasiūliusi Sveikatos apsaugos ministerijai įvertinti, ar pagal asmens amžių nustatytas vairuotojų sveikatos patikrinimo dažnumas tikrai yra pagrįstas, apsvarstyti galimybę vairuotojų sveikatos patikrą sieti ne tik su amžiumi, bet kitais galimais kriterijais, pavyzdžiui, sveikatos būkle ar diagnozuotais susirgimais, paliekant galimybę asmenims patiems pranešti apie pasikeitusią sveikatos būklę.
