Didžiausia šalies draudikė „Lietuvos draudimas“ informuoja, kad nukentėję gyventojai, daugiausia iš vakarinių šalies rajonų ir Žemaitijos, jau kreipėsi į žalų centrą – dažniausiai buvo apgadinti būstai.
„Gyventojai praneša apie nuostolius dėl itin stiprios liūties, bet dvigubai daugiau pranešimų yra apie perkūnijos sukeltą žalą. Kol kas vidutinis žalos dydis siekia 1850 litų. Tai yra apie trečdaliu daugiau nei šiemet registruotas vidutinis nuostolis dėl audrų ir kitų gamtos stichijų. Ši audra pasižymi itin stipriu žaibavimu, kuris sukelia didesnius nuostolius. Viename rajone žaibas visiškai sugriovė namo kaminą, griūdamas šis sugadino stogo dangą, kitame – nuo žaibo užsidegė daržinė, kuri sudegė kartu pražudydama visus ten buvusius pašarus“, – pirmuosius nuostolius vardija Gintaras Dambrauskas, „Lietuvos draudimo“ Žalų skambučių centro vadovas.
„Palyginti su pernai liepa, šiųmetė audra – daug ramesnė. Pernai liepos mėnesį įvairios audros siautėjo kone kiekvieną savaitę, šiemet daugiau audrų nuostolių registravome gegužę ir birželį, kai ilgą laiką laikėsi itin karšti su audromis ir perkūnijomis orai“, – prisimena žalų ekspertas.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, apskritai šiemet per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, žalų skaičius dėl liūčių, audrų, žaibų, elektros įtampos svyravimų ir kitų gamtos stichijų padidėjo daugiau nei 2 kartus. „Lietuvos draudimas“ savo klientams, apsidraudusiems būsto draudimu, per pusę metų jau atlygino beveik 1,4 milijono litų nuostolių dėl gamtos jėgų sukeltų žalų, tuo tarpu penai tuo pat metu nuostoliai siekė 700 tūkstančių litų.
„Nors draudžiamųjų įvykių skaičius auga nežymiai, stichinės nelaimės šiemet gyventojams jau atnešė dvigubai didesnių nuostolių. Vidutinė audros ar kito stichinio reiškinio metu patiriama žala šiemet palyginti su pernai metais padidėjo penktadaliu ir siekia beveik 1100 litų, po šios audros skaičius dar kiek paaugs“, – teigia G. Dambrauskas.
Pasak jo, vasaros laikotarpiu, dėl aukštos oro temperatūros kylančių gamtos stichijų (liūčių, stipraus vėjo, audrų, perkūnijų ir škvalų) elektros tinkluose padažnėja gedimų. Todėl gyventojams rekomenduoja patikrinti, ar elektros lizduose nėra paliktų veikiančių įrenginių, kurie įvykus elektros įtampų svyravimams galėtų sugesti ar net sukelti gaisrą, nenaudojant ar išvykstant ypač ilgesniam laikui išjungti visus prietaisus. Taip pat tvarkingai uždaryti langus, pro kuriuos gali prilyti, įsisiausti vėjo gūsiai ar net kamuoliniai žaibai.
