Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė naują Lietuvos visuomenės tendenciją – apsidraudusiųjų gyvybę respondentų yra daugiau nei apdraudusiųjų savo nekilnojamąjį turtą ar automobilį KASKO draudimu. „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje visuomenės apklausoje iš visų respondentų, savanoriškai draudžiančių gyvybę ar turtą, net 54 proc. žmonių tvirtino apsidraudę gyvybę, 49 proc. – būstą, 30 proc. turi KASKO draudimą.
Iš viso savanoriškai draudimu (išskyrus privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą) pasirūpino 31 proc. apklaustųjų.
„Duomenys, liudijantys, kad žmonės pirmiau pasirūpina savo gyvybe ir sveikata, o tik paskui - turtu, rodo didėjančią mūsų visuomenės brandą ir sąmoningumo augimą. Lietuvoje žmonės vis dažniau supranta, kad gyvenimo vertę ir kokybę lemia ne daiktai, pastatai, automobiliai, o sveikata ir saugi šeima. Mūsų visuomenės vertybių skalė po truputį ima artėti prie vakarietiškosios“, - sakė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius Zbignevas Gaverskis.
Tyrime apklaustieji nurodė, kad svarbiausia priežastis draustis gyvybę buvo saugumo poreikis, kiti motyvai – siekis apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ir artimųjų paskatinimas.
„Per porą nepriklausomybės dešimtmečių kaupėme turtą ir tik dabar imame suprasti, kad šeimos materialinio saugumo pamatas staiga dingsta, kai šeimos maitintojas suserga, tampa neįgaliu ar miršta. Šeima staiga lieka be pajamų, ir tik gyvybės draudimas gali užtikrinti materialinį šeimos, vaikų gyvenimą, jei netikėtai užklumpa liga ar mirtis. Matyt, per paskutinius dešimtmečius žmonės jau patyrė ne vieną atvejį, kuomet netekus pagrindinio šeimos maitintojo iš esmės pablogėdavo materialinis šeimos gyvenimas. Tai paskatino šeimos maitintojus imtis daugiau atsakomybės už savo artimųjų ateitį“, - sakė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas.
Z. Gaverskis teigia, kad tyrime minimos priežastys, dėl kurių draudžiamasi (atsakomybė prieš artimuosius, gyvenimo patirtis, dėl vaikų ir t.t.), jo nenustebino. Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas teigia, kad šis visuomenės sąmonėjimo lūžis galėjo įvykti ir anksčiau, kuomet Lietuvos gyventojai jau buvo sukaupę nemažai turto ir gyveno didesnės gerovės sąlygomis. Zbignevo Gaverskio manymu, greičiausiai krizės metai parodė, kad neprognozuojamos aplinkybės gali lemtingai atsiliepti žmonių pajamoms ir gyvenimo kokybei, taigi paskatino ieškoti būdų, kaip galima apsisaugoti ir apsaugoti vaikus nuo finansinių praradimų.
