„Saxo“ banko ekspertai gruodžio mėnesį paviešino drąsias finansinių tendencijų prognozes 2012 metams.
Kasmetis „Saxo“ pranešimas susilaukia didžiulio dėmesio, nes skaitytojai gali susipažinti su tokiomis prognozėmis, kurių išsipildymo tikimybė nėra itin didelė, bet daug didesnė negu tradiciškai įsivaizduoja rinkos dalyviai. Pirmasis panašaus pobūdžio „Saxo“ pranešimas buvo publikuotas prieš dešimt metų.
Reikia pripažinti, kad neretai tokios prognozės, kurios logiškai mąstant turėtų būti mažai tikėtinos, ima ir išsipildo daug dažniau nei buvo tikimasi.
Būtina atkreipti dėmesį, kad „Saxo“ nesiekia sukurti kuo tikslesnės prognozės, jų tikslas – apžvelgti tikimybes, kurioms išsipildžius finansų pasauliui tektų iš esmės pakeisti savo pirmines nuostatas.
Kitas svarbus aspektas – „Saxo“ prognozės orientuotos į negatyvius įvykius, bet tai jokiu būdu neturėtų daryti įtakos iš prigimties optimistiškam jūsų mąstymui.
Po metų paaiškės, ar nors vienas iš pateiktų scenarijų išsipildė, nes bet kokiu atveju 2012 metais, kaip ir bet kuriais kitais metais, pasaulis susidurs su įvykiais, kurių niekas nesitikėjo.
1. „Apple“ akcijų vertė smuks 50 proc. lyginant su 2011 metų aukštumomis
Nė vienai valstybei ar korporacijai nepavyko ilgą laiką išlaikyti lyderės pozicijos. 2012 metais „Apple“ teks varžytis net su keletu stiprių konkurentų. „iPhone“ ir „iPad“ privalės įrodyti savo pranašumą prieš „Google“, „Amazon“, „Microsoft/Nokia“ ir „Samsung“ produkciją. Šiuo metu „Apple“ pajamos yra didžiulės, bet ateities perspektyvos pernelyg optimistiškos, didėjant konkurenciniam spaudimui įmonės pelningumas neišvengiamai kris, o tai neigiamai paveiks investuotojų nuotaikas.
2. ES bankai ir vertybinių popierių biržos išeis ilgų atostogų
Pasibaigus gruodžio mėnesį vykusiam Europos viršūnių susitikimui tapo aišku, kad nauja ES sutartis neišspręs euro zonos skolų krizės. Skolų finansavimo klausimas 2012 metų viduryje sugrįš į visuomenės dėmesio centrą, deja, šį kartą krizės mastas bus rimtesnis. Dėl susidariusios padėties vertybinių popierių rinkos patris 25 proc. kritimą, o tai savo ruožtu privers politikus imtis griežtų priemonių ir visai savaitei, o galbūt ir ilgiau sustabdyti visų ES bankų ir vertybinių popierių biržų veiklą.
Europos lyderiai, tarsi Vatikano kardinolų konklava, turės susirinkti ir nukaldinti „Naują Europą“. Didelė tikimybė, kad ES pareigūnams eilinį kartą teks viršyti jiems suteikto mandato ribas ir nustatyti griežtes reguliavimo priemones, kurios pažeis ES laisvosios rinkos principą.
Euro zonos valstybių skolų bomba tiksi jau senokai, tad nepaisant paskutiniojo bandymo koreguoti padėtį, ES teks susitaikyti su senosios santvarkos žlugimu. Pereinamasis periodas bus skausmingas, tačiau neišvengiamas. Netrukus naujoji Europa persitvarkys, atsigaus ir galės koncentruoti savo jėgas į ateities ekonomikos kūrimą, o ne praeities klaidų taisymą.
3. Baltuosius rūmus užims nežinomas kandidatas
1992 metais gudrus ir patyręs, tačiau permainingo charakterios milijardierius iš Teksaso Rossas Perotas sugebėjo pasinaudoti prastėjančia ekonomine padėtimi ir viešosios nuomonės nepasitenkinimu dėl JAV politikos. JAV prezidento rinkimuose jis surinko net 18,9 proc. rinkėjų balsų.
2008 metais Barackas Obama žadėjo aiškias ekonomines permainas, kurių šalis taip stipriai troško po aštuonerių metų respublikonų valdymo. Deja, prabėgus trims metams B. Obamos administracijai nepavyko pasiekti užsibrėžtų ekonomikos reformos tikslų, o bendras nepasitikėjimas JAV politine sistema tik išaugo. 2012 metų rinkimuose demokratams teks prisiimti kaltę dėl prastėjančios ekonominės padėties ir ideologinio nenuoseklumo, orespublikonai, kurie yra aiškiai orientuoti į pasiturinčio elektorato sluoksnį, nesugebės patraukti į savo pusę skurstančiųjų, kurių kiekis nuolatos auga ir kelia socialinę įtampą.
Dar niekada nebuvo sudarytos tokios palankios sąlygos trečios partijos kandidatui. Jeigu tik atsiras pakankamai protinga asmenybė, kurios komanda sukurs stiprią rinkiminę programą, JAV rinkėjai tokiam kandidatui nepagailėtų ir 38 proc. balsų. Susiklosčius tokiam scenarijui JAV rinkimai ir vėl taptų istorinės svarbos įvykiu.
4. Australija susidurs su recesija
Šiemet matėme Kinijos ekonomikos lėtėjimą, kuris buvo susijęs su mažėjančiomis investicijosmis ir nekilnojamojo turto sektoriaus stagnacija. Abi paminėtos sritys generuoja vis mažesnę ir mažesnę grąžą, todėl jų finansavimo šaltiniai pradeda išsekti. Azijos milžinės ekonomikos atokvėpis sukels sniego gniūžties efektą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuris vienose ar kitose valstybėse sukels recesiją. Viena tokių valstybių bus Australija. Australai yra priklausomi nuo iškasenų ir kitų gamtinių išteklių eksporto. Sumažėjus šių produktų paklausai Kinijoje australai bus įstumti į recesiją. Ekonominę padėtį dar labiau apsunkins ir pavėluotas nekilnojamojo sektoriaus burbulo sprogimas.
5. Bazelio III susitarimas lems 50 Europos bankų nacionalizaciją
2012 metais Europos bankinė sistema patirs didžiulį reguliacinį spaudimą, nes kitais metais įsigalios Bazelio III susitarimas, nustatantis sugriežtintus kapitalo pakankamumo reikalavimus. Bandydami patenkinti naujus reikalavimus ir pagerinti buhalterinio balanso duomenis bankai imsis išpardavinėti dalį aktyvų, o tai lems finansinio turto perteklių rinkoje ir jo vertės sumažėjimą.
Teks imtis didžiausios bankų gelbėjimo operacijos, kokios Europos istorija dar neregėjo. Siekdami politinių divdendų Europos lyderiai sukūrė reguliacines priemones, kurios nusmukdys finansinio turto vertę, žinoma visas šis procesas buvo vykdomas siekiant gerų ir gražių tikslų. Užšalus Europos tarpbankinei skolinimosi sistemai, bankai susidurs su likvidumo problemomis, paskui kurias seks indėlininkų panika. Indėlininkų nesustabdys ir valstybių, kurios pačios skendi skolose, garantijos.
Visų šių įvykių pasekoje bus nacionalizuota daugiau nei 50 Europos bankų, o keletas gerai žinomų komercinių bankų visiems laikams išnyks nuo šios žemės paviršiaus.
6. Švedija ir Norvegija nukonkuruos Šveicariją ir taps saugia užuovėja
Švedijai ir Norvegijai iškilo grėsmė tapti Šveicarijos pakaitalu, saugios užuovėjos ieškančiam kapitalui. Šiame kontekste visiški teisingai vartojamas žodis – rizika, nes Šveicarijos patirtis parodė, kad saugios kapitalo užuovėjos vaidmuo valstybei ne visuomet išeina į naudą. Dviejų Skandinavijos valstybių kapitalo rinkos tesudaro mažą Šveicarijos kapitalo rinkos dalį, tačiau pastaroji imasi agresyvių žingsnių, siekdama nuvertinti savo valiutą ir valiutų prekybininkai ima žvalgytis į naujus horizontus.
Tuo pat metu Vokietijos patikimumui grėsmę kelia ginčai dėl Europos skolų krizės sprendimo priemonių, dėl šios priežasties dešimties metų valstybės obligacijos nebeatrodo tokios patrauklios.
Kita vertus Švedija ir Norvegija demonstruoja puikius einamosios sąskaitos rodiklius, išmintingą socialinę politiką ir kvalifikuotą bei lanksčią darbo jėgą. Lėšų srautų nukreipimas į šių dviejų valstybių obligacijas gali ženkliai sumažinti 10 metų skolinimosi kainą. Prognozuojama, kad palūkanų normos šioms valstybėms nukris 1 proc. žemiau nei klasikinės saugios užuovėjos - Vokietijos skolinimosi kaina.
7. Euro ir Šveicarijos franko kursas pasieks 1.50 santykį.
Šveicarijos pastangos kovoti su valiutos kurso svyravimais atsipirks su kaupu. 2009 ir 2010 metais „Forex“ bandymas įsikišti į valiutų rinką baigėsi nesėkme. Euro ir Šveicarijos franko kurso spiralinis šokis grasino supurtyti Alpių šalies ekonomiką, tačiau Šveicarijos centrinis bankas ir vyriausybė ėmėsi jungtinių veiksmų, siekiant užtikrinti valiutos kurso stabilumą buvo nuspręsta susieti Euro ir Šveicarijos franko kursą santykiu 1.20. Šveicarijos eksportuotojai vis dar jaučia franko vertės augimo paskemes, todė tikėtina, kad šalies valžia gali nuspręsti dar kartą pakoreguoti euro ir franko kursų santykį iki 1.50. ir taip paskatinti investuotojus ieškoti saugios užuovėjos kur nors kitur.
8. JAV doleris juanio atžvilgiu pabrangs 10 proc.
Investicijos ir eksportas lėmė neįtikėtiną antros didžiausios pasaulio ekonomikos augimą. Vis dėlto menkas pelnas iš milijoninių miestų vaiduoklių pradeda gasdinti investuotojus, o eksporto apimčių augimą stabdo po truputėlį stiprėjantis juanis. Šie faktoriai lems Kinijos metinio BVP augimo sulėtėjimą iki 5-6 proc. Kinija, siekdama skatinti eksportą sieks 10 procentu sumažinti juanio kursą dolerio atžvilgiu.
9. „Baltic dry“ indeksas pakils 100 proc.
Tikimasi, kad 2012 metais pasaulinės jūrinių krovinių gabenimo galimybės viršys paklausą, tačiau dėl keleto faktorių galima laukti staigaus „Baltic dry“ indekso šuolio. Visų pirma dėl laukiamo naftos kainų sumažėjimo turėtų atpigti krovinių gabenimas. Antra, jeigu Kinijos ekonomika nedemonstruos aiškaus lėtėjimo, Australija ir Brazilija padidins šių išteklių gavybą. Be to kitais metais prognozuojami itin sausi orai, kurie sumažins hidroelektrinių efektyvumą, tai savo ruožtu padidins importuotų anglių paklausą.
10. Kviečių kainos padvigubės
2011 metų grūdų rinka buvo rami, tačiau kitais metais Čikagos prekyvos taryboje (CBOT) prognozuojamas su grūdinėmis kultūromis susijusių finansinių priemonių kainų padvigubėjimas. Grūdų kainos buvo nukritusios dėl ūkininkų, kurie sparčiai padidino gamybos apimtis, tikėdamiesi užsidirbti iš aukštų kainų 2008 metais, o buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse pastaraisiais metais normalizavosi klimatinės sąlygos. Nepaisant to 7 mlrd. vartotojų, pinigų spausdinimo mašinos ir orų išdaigos lems pokyčius žemės ūkyje. Dėl spekuliacinių investicijų ypač pakils kviečių kainos, kurios gali pasiekti rekordines 2008 metų aukštumas.
