„Įsidarbinusių užsieniečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose. Per metus ryškiau išsiskyrė atvykėlių kvalifikacijos, spartus augimas fiksuotas vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje – tiek darbo jėgos iš ES, tiek iš trečiųjų šalių. Daugiausiai užsieniečiai užpildo trūkstamų darbuotojų laisvas darbo vietas transporto ir statybos sektoriuose“, – pranešime teigė tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Didžioji dalis dirbančių užsieniečių metų pradžioje buvo piliečiai iš trečiųjų šalių – 131,4 tūkst., arba 65,5 proc. daugiau nei prieš metus, tuo metu Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių dirbo 10 tūkst., arba 66,7 proc. daugiau.
Daugiausiai atvykėlių metų pradžioje buvo iš Baltarusijos – 47,7 tūkst., arba beveik 1,6 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Ukrainiečių skaičius augo 37 proc. – iki 44,8 tūkst., uzbekų – 3,7 karto iki 6,6 tūkst., kirgizų – 2,2 karto iki 5,6 tūkst.
Pasak G.Sinkevičės, dauguma Lietuvoje dirbančių baltarusių turi vidutinę kvalifikaciją ir kompetencijas. Aukštos kvalifikacijos darbai daugiausiai susiję su transporto sektoriumi ir IT sritimi.
Baltarusijos piliečiai Lietuvoje daugiausiai dirba tarptautinius krovinius gabenančių vilkikų (24,4 tūkst.), vilkiko (treilerio) vairuotojais – per 1,4 tūkst., betonuotojais – 873, kompiuterių taikymo inžinieriais – 748, programinės įrangos testuotojais – 431, sunkvežimio vairuotojais – 375, programinės įrangos kūrėjais – 287, inžinieriais programuotojais – 264, savivarčio vairuotojais – 228, suvirintojais dujomis ir elektra – 226.
Daugiausia Lietuvoje dirbančių ES piliečių yra iš Rumunijos (2,9 tūkst.), Latvijos (2,4 tūkst.) ir Lenkijos (1,5 tūkst.), Bulgarijos (1 tūkst.) ir Italijos (300).
Lietuvoje dirbantys užsieniečiai daugiausiai vidutinės kvalifikacijos pozicijose: tokius darbus dirba 112,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių ir 5,3 tūkst. atvykusiųjų iš ES šalių.
Daugiausia atvykėlių – 73,1 tūkst. – dirba transporto ir saugojimo įmonėse, 22 tūkst. – statybos sektoriuje, 12,9 tūkst. – apdirbamojoje gamyboje.
Daugiausia į Lietuvą atvykusių trečiųjų šalių piliečių – 72,8 tūkst. – dirba vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais. Kvalifikuotais statybininkais dirba 15,6 tūkst. žmonių, iš jų daugiausiai betonuotojais ir betono apdailininkais (4,6 tūkst.), tinkuotojais (2,6 tūkst.), statybininkais (1,9 tūkst.), plytų mūrininkais (1,5 tūkst.).
Metalo apdirbimo, mašinų gamybos srityje dirba 9,4 tūkst. atvykėlių, iš jų daugiausiai – suvirintojais (5,8 tūkst.) ir metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais (2,3 tūkst.).
Beveik 30 proc. į Lietuvą atvykusių ES šalių piliečių dirba administracinėse ir aptarnavimo įmonėse, 25,2 proc. – statybos sektoriuje, 16,1 proc. – apdirbamosios gamybos įmonėse, 9,1 proc. – transporto ir saugojimo įmonėse.
Dauguma Lietuvoje dirbančių europiečių – 5,3 tūkst. – vidutinės kvalifikacijos darbuotojai: 700 – statybininkai, 600 –kitur nepriskirti statybininkai montuotojai, po 300 – dažytojai bei vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai.
Aukštos kvalifikacijos pareigas užima 12,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių: 1,8 tūkst. – vadovaujančias, 9,3 tūkst. – specialistų, 1,5 tūkst. – technikų ir jaunesniųjų specialistų. Beveik pusė – 6 tūkst. atvykusių dirba informacijos ir ryšių sektoriuje.
Kas penktas (2,1 tūkst.) ES pilietis, Lietuvoje dirbantis aukštos kvalifikacijos darbus, užima specialistų (1,1 tūkst.) ir vadovų (748) pozicijas.
Žemos kvalifikacijos darbus dirba ketvirtadalis ES piliečių (2,5 tūkst.) ir 5,1 proc. trečiųjų šalių piliečiai (6,7 tūkst.).
