Didžiąją Britaniją renkasi tiek studentai, tiek geresnio uždarbio ieškantys tautiečiai. Pasak pašnekovų, įvykus „Brexit“ jau ten dirbančiųjų ir gyvenančių lietuvių gyvenimai itin ryškiai nepasikeistų, tačiau naujai norintiems įsikurti – būtų sunkiau.
Didžiosios Britanijos universitetai nežinomybėje: ar atims finansavimą?
Su užsienio universitetais bendradarbiaujančios „Kastu International“ Plėtros vadovas Artur Jefimov pasakoja, kad paskutinius metus pagrindinės diskusijos vykstančios tarp jų įmonės ir Didžiosios Britanijos universitetų būtent sukasi apie „Brexit“. Šis klausimas neramina ne tik ten vykstančius studijuoti, bet ir pačius universitetus, mat net tų universitetų atstovai, kurie dažnai bendrauja su politikais, atsakymų kokia būtų priėmimo ir finansavimo tvarka, negauna.
Garantuota tik tai, kad jau studijuojantys ar įstoję ir mokslus pradėsiantys nuo 2016 metų, gali būti ramūs.
„„Brexit“ neturėtų jų kaipnors paliesti. Tos sąlygos, kuriomis įstojo ir turėtų išlikti. Tai sako patys universitetai. Tačiau kas bus su tais, kurie stos nuo 2017 metų – nežinomybė. Faktas, kad Anglijos universitetuose pakankamai daug studentų, kurie studijuoja iš ES šalių ir jie sudaro tikrai nemažą skaičių visų studijuojančių“, – komentuoja A. Jefimov.
Vienas iš scenarijų, kuris laukia būsimų studentų, vienodos sąlygos tiek tarptautiniams studentams, tiek atvykstantiems iš ES šalių.
„Šiuo metu studentai atvykstantys ne iš ES šalių moka 11–12 tūkst. svarų už mokslą ir negauna paskolos padengti šiai sumai. Studentai atvykstantys iš ES moka apie 9 tūkst. svarų, tačiau gauna paskolą iš Vyriausybės, kuria padengiama visa suma. Jei paskolos neliks, studentų skaičius tikrai sumažės, o universitetai turės ieškoti išeities, kaip išvengti drastiško studentų skaičiaus kritimo“, – teigia A. Jefimov.
Pasak jo, universitetai „Brexit“ atveju žada tartis su Vyriausybe dėl tokių sąlygų, kuriomis pavyktų išvengti kuo didesnių nuostolių. Mat universitetai investuoja didelius pinigus į infrastruktūrą, pastatus, priemones studentams, tad jiems būtina išlaikyti dabartinį studentų skaičių, sako pašnekovas.
A. Jefimov teigia, kad situacija, jog studentai netektų finansavimo – visiškai reali. Didžiajai Britanai išstojus iš ES, studentai atvykstantys iš ES šalių būtų traktuojami kaip tarptautiniai studentai. Būtų suvienodintos sąlygos: brangtų mokslas, Didžiosios Britanijos valdžia nebeskirtų paskolų. Visgi yra ir antras variantas. Didžioji Britanija gali pasekti Norvegijos pavyzdžiu.
„Norvegija nėra ES šalis, tačiau turi sudariusi tam tikras sutartis, kuriomis leidžiama atvykstantiems mokytis nemokamai“, – informuoja A. Jefimov.
„Brexit“ ar ne, socialinė parama bus mažinama
Vienas pagrindinių kriterijų, skatinančių britus išstoti iš ES, didžiulis emigracijos srautas. Didžios Britanijos valdžia jau ne kartą diskutavo apie socialinės paramos mažinimą atvykėliams.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų direktorius Ramūnas Vilpišauskas pasakoja, kad ten jau gyvenantiems ir turintiems darbą, gyvenimas reikšmingai pasikeisti neturėtų. Tačiau naujų apribojimų emigrantai neišvengtų.
„Visgi tai ir sunku vertinti, nes tokio precedento nėra buvę. Viskas priklausytų nuo to, ką susiderėtų Didžioji Britanija ir ES. Įvertinant, kad emigracijos klausimas yra pagrindinis, kurį kelia išstojimo šalininkai, šitai sričiai pirmiausia būtų skiriamas dėmesys. Būtų įvedami nauji apribojimai būtent šioje srityje, tad galimybės rasti darbą ir ypač gauti socialinę paramą tikrai būtų apribotos“, – sako politologas.
Pasak R. Vilpišausko, kadangi būtent dėl nesuvaldyto imigrantų į Britaniją skaičiaus yra aršiai kritikuojamas premjeras Davidas Cameronas, Vyriausybė jaus spaudimą bet kokiu atveju imtis papildomų priemonių.
„Vykstantiems ieškoti laimės ir sąmoningai pasinaudoti socialinės paramos sistema, apribojimų atsirastų nepriklausomai nuo referendumo baigties, net jei ir Didžioji Britanija nuspęstų likti ES. Ypač po neseniai paskelbto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo, kuris išaiškino, kad valstybės narės turi teisę taikyti tam tikrus apribojimus šitoje srityje. Tad greičiausiai vis tiek būtų griežtinamos pašalpų teikimo sąlygos“, – svarsto politologas.
Vis dėlto šie sprendimai paliestų ne tik lietuvius. Itin įdėmiai situaciją stebi ir lenkai, ir portugalai, ispanai, kadangi nemaža dalis šių šalių piliečių taip pat dirba Anglijoje, sako politologas.
Didžioji Britanija gali sukelti „domino efektą“
Su didžiuliu imigrantų skaičiumi susiduria ne vien Didžioji Britanija. Tokias pat problemas patiria ir Prancūzija, Vokietija. Tad Didžiosios Britanijos svarstymai bei socialinės paramos apribojimai paskatintų panašiai elgtis ir kitas šalis, mano R. Vilpišauskas.
„Jei referendumas baigtųsi status quo, vis tiek dėl Europos Vadovų Tarybos priimto sprendimo tokius išmokų apribojimus galėtų įvesti ne tik Didžioji Britanija. Vokietija, Prancūzija, kitos šalys gali pasukti šiuo keliu iš vienos pusės dėl pabėgėlių krizės, iš kitos pusės dėl apskritai ten vykstančių ir ieškančių darbo žmonių skaičiaus“, – teigia politologas.
Pasak jo, jei visgi referendume Britanijos gyventojai pasisakytų už išstojimą ši grandininė apribojimų įvedimo reakcija būtų tik dar stipresnė. Tačiau nepaisant referendumo baigties ši tema nedings ir išliks aktuali, situaciją įvertina politologas.
