Katastrofa Japonijoje greičiausiai nesukels rimto nuosmukio pasaulio akcijų rinkose. Istorija rodo, kad tam vieno smūgio nepakanka.
Įvykiai Japonijoje sudrebino pasaulio finansų rinkas – per dvi dienas pagrindinis Tokijo akcijų biržos indeksas „Nikkei“ nukrito daugiau nei 16 proc. Tai buvo didžiausias indekso dviejų dienų sumažėjimas per 23 metus. Kitų Azijos šalių akcijų indeksai sumažėjo apie 3 proc., o Europos – 1–3 proc. Tačiau praeityje buvo nemažai didesnių vertybinių popierių rinkų nuosmukių, o analitikai žada, kad Japonija greitai atsities.
„Tikimės, kad žemės drebėjimas suteiks impulsą Japonijos rinkų korekcijai, kuri vyksta nuo vasario vidurio, tačiau nenumatome rimtos pokyčių galimybės. – aiškino Japonijos investicinio banko „Nomura“ analitikai. – Pirmiausia po Kobės žemės drebėjimo pramonės produkcija buvo sumažėjusi tik vieną mėnesį. Antra, Vyriausybė skirs fiskalinę paramą nukentėjusiems regionams. Trečia, įžvelgiame mažą riziką, kad dėl katastrofos jenos vertė itin išaugs.“
Smūgio nepakanka
Vertybinių popierių rinkų istorijoje besispecializuojantis Davidas Schwartzas teigia, kad dideles akcijų rinkų griūtis sukelia ne vienas įvykis, bet jų grandinė.
„Pavyzdžiui, didžiausias Jungtinės Karalystės akcijų rinkos smukimas 1973–1974 metais prasidėjo dėl stagfliacijos baimės ir buvo palaikomas dramatiško naftos kainų didėjimo 1973-ųjų pabaigoje, vėliau buvo šachtininkų streikas ir Edwardo Heato Vyriausybės žlugimas, – aiškino jis. – Norint sukelti akcijų rinkos griūtį vieno stipraus smūgio nepakanka.“
Volstrito griūtis
Didžiausia akcijų rinkų griūtis įvyko 1929-aisiais JAV. Per Volstrito griūtį JAV akcijų rinka 1929–1932 metais smuko 89 proc. Griūtį sukėlė sprogęs burbulas: tuo metu amerikiečiai daug investavo į šalies akcijų rinką, tam skolinosi pinigų, akcijų kainos sparčiai kilo, kol galiausiai burbulas sprogo, žmonėms reikėjo grąžinti paskolas ir jie paniškai pradėjo pardavinėti akcijas. Šis įvykis buvo Didžiosios depresijos pradžia, kuri truko 12 metų.
Burbulas „dot com“
Vėliau sprogo vadinamasis „dot com“ burbulas ir 2000-aisiais JAV „Nasdaq“ indeksą nusmukdė 82 proc. Pernelyg didelis investuotojų pasitikėjimas ir spekuliacijos nuo 1995-ųjų smarkiai padidino interneto bendrovių vertę – vien per metus nuo 1999-ųjų „Nasdaq“ indeksas padvigubėjo, tačiau sprogus burbului rinkos kapitalizacija sumažėjo 6 trln. JAV dolerių. Rinka laikui bėgant tokių aukštumų nebepasiekė – šiandien jos vertė siekia šiek tiek daugiau nei pusę didžiausios indekso reikšmės. „Dot com“ burbulo sprogimo padariniai buvo juntami visame pasaulyje, ypač Jungtinės Karalystės akcijų rinkoje, kuri 2000–2003-iaisiais smuko 52 proc.
Prarastas dešimtmetis
1990–2003 metų laikotarpį japonai vadina prarastuoju dešimtmečiu. Sprogus akcijų ir nekilnojamojo turto burbului per šį laikotarpį šalies akcijų rinka smuko 79 proc. 1989-aisiais japonijos Finansų ministerija kovodama su nesuvaldomu paskolų burbulu stipriai pakėlė bazinę palūkanų normą ir taip sukėlė griūtį akcijų rinkoje.
Nepalankus metas
1973–1974-aisiais pasaulį, ypač Jungtinę Karalystę, krėtė dar viena akcijų rinkų griūtis. Pastarosios šalies akcijų rinkos krito 73 proc. Griūtis kilo praėjus dvejiems metams po Bretton Woods sistemos galiojimo pabaigos, sparčiai kylant naftos kainoms. Būklę Jungtinėje Karalystėje pablogino kalnakasių streikai bei E. Heato Vyriausybės žlugimas.
Azijos krizė
Azijos finansų krizė itin neigiamai atsiliepė Honkongui: investuotojams išparduodant Azijos regiono bendrovių akcijas Honkongo akcijų rinka 1997–1998 metais krito 64 proc. Kovojant su spekuliantais, šalies Vyriausybei teko supirkti bendrovių akcijų už 15 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, pasibaigus krizei, jas pardavusi šalies valdžia uždirbo apie 4 mlrd. dolerių.
Naujasis kursas
1937–1938-aisiais JAV „Dow Jones Industrial Average“ indeksas smuko 49 proc. Šį nuosmukį lėmė kilusi recesija. Taip pat padėtį pablogino JAV prezidento Franklino Delano Roosevelto įvesta Naujojo kurso programa. Nors jos tikslas buvo stimuliuoti ekonomiką ir sumažinti nedarbo lygį, verslininkų nuomonės dėl jos naudingumo išsiskyrė, o JAV Vyriausybė programai skyrė daug pinigų.
Monopolininkų baimė
1906-aisiais JAV ekonomikai sudavė smūgį tuometinis prezidentas Theodore'as Roosveltas. Jis pareiškė, kad suvaržys monopolijas, kurios tada dominavo daugelyje verslo sektorių. Panika ypač apėmė geležinkelio sektorių. 1907-ųjų viduryje niūri nuotaika pradėjo virsti į finansinę sumaištį, kurios metu „Dow Jones Industrial Average“ indeksas sumažėjo 49 proc.
Technologijų burbulas
1919-aisiais sprogo pirmasis didelis technologijų burbulas: „Dow Jones Industrial Average“ indeksas per dvejus sumažėjo 47 proc. Tuo metu pradėta nerimauti, kad automobilių sektorius perkais, nes sparčiai daugėjo jų savininkų. Situacija pasitaisė tik tada, kai suprasta, jog automobiliai gali sukurti naujų ekonominių galimybių – tai kelių statybos, padangų gamybos, metalo apdirbimo sritys.
Pirmasis kritimas
Pirmąją rimtą nesėkmę „Dow Jones Industrial Average“ indeksas patyrė praėjus penkeriems metams nuo jo atsiradimo – 1901-aisiais. Per trejus metus trukusį nuosmukį indekso vertė nukrito 46 proc. Labiausiai tai lėmė prezidento Williamo McKinley nužudymas ir sausra, paskleidusi nerimą dėl JAV maisto atsargų pakankamumo.
FAKTAI
Žemės drebėjimo poveikis Baltijos šalimsŽemės drebėjimo Japonijoje sukelta panika pasaulio akcijų biržose pasijuto ir Lietuvoje. „OMX Vilnius“ indeksas nuo kovo 11 d. iki kovo 15 d. nukrito 7,83 proc.
„OMX Tallinn„ indeksas šiuo laikotarpiu sumažėjo 7,56 proc., o „OMX Riga“ – 3,57 proc.
