2012-ieji metais netruko skandalų verslo pasaulyje. Bankai sukčiavo, neatsakingai investavo bei plovė pinigus. Verslininkai davė kyšius, o „Apple“ ir „Facebook“ padarė porą skubotų žingsnių. Galų gale, Europos lyderiai vis dar klaidingai bando gelbėti eurą. „The Times“ pateikia didžiausių skandalų dešimtuką.
10. „Goldman Sachs“ mapetų skandalas
Daug kas dažnai pasvajoja išeiti iš savo darbo su trenksmu. Buvęs „Goldman Sachs“ vykdomasis direktorius šią svajonę įvykdė. Palikęs darbą banką jis parašė komentarą „New York Times“ laikraštyje. Jame G. Smithas pasakojo, kad banke darbuotojai yra skatinami apiplėšti ir apgaudinėti savo klientus (kurie esą buvo vadinami mapetais) tam, kad „Goldman Sachs“ gautų didesnį pelną.
9. „Walmart“ meksikietiškas kyšių skandalas
JAV prekybos milžinas per pastaruosius kelis metus sėkmingai išsiplėtė Meksikoje. Tačiau šiemet paaiškėjo, kad jo plėtra buvo vykdoma su kyšių pagalba. Balandžio mėnesį „New York Times“ atskleidė, kad „Walmart“ esą sumokėjo Meksikos pareigūnams 24 mln. JAV dolerių, kad gautų šalyje leidimus statyboms. Dėl šių kaltinimų patvirtinimo yra vykdomas tyrimas.
8. Slaptas „Apple“ ir knygų leidėjų susitarimas pakelti elektroninių knygų kainas
Šiemet JAV Teisingumo departamentas nubaudė „Apple“ ir penkis didžiausius JAV knygų leidėjus už antikonkurencingus susitarimus. Taip jie bandė atimti elektroninių knygų monopolį iš „Amazon“.
7. „Chesapeake Energy Corporate“ valdymo skandalas
Šios energetikos įmonės vadovas Aubrey McClendonas apvylė savo valdybą, kai šiais metais paaiškėjo, jog jis pasinaudojo padėtimi ir viešai neatskleista savo įmonės informacija, kad užsidirbtų daug pinigų. Jis buvo pašalintas iš valdybos pirmininko pareigų, tačiau liko įmonės generaliniu direktoriumi.
6. Nesibaigianti Europos skolų krizė
Europos skolų krizė neprasidėjo 2012 metais, tačiau šiais metais tapo aišku, kad Europos Sąjungos finansinės paramos planas mainais už taupymo priemonės yra, švelniai tariant, netvarus. Graikijos biudžeto mažinimas lėmė didesnį Graikijos BVP mažėjimą, o tai lėmė, kad biudžeto deficitas dar labiau augo, o ne mažėjo. Panaši tendencija vystosi ir Ispanijoje. Tačiau ES lyderiai ir toliau tikisi, kad kažkas pralauš šį užburtą ratą.
5. „Apple“ išmetė „Google Maps“ iš „iPhone"
Kai „Apple“ nusprendė savo paskutinėje operacinėje sistemoje atsisakyti „Google Maps“ programėlės ir įdiegti savo žemėlapius, daugelis galvojo, kad tai bus puikus žingsnis. Tačiau „Apple“ žemėlapiai netikslūs daugelyje miestų ir nesugeba pateikti normalių maršrutų. Programėlė net nesugebėjo parodyti, kur yra Švedijos sostinė. Dėl žemėlapių nesėkmės buvo priverstas atsiprašyti „Apple“ vadovas Timas Cookas.
4. „JPMorgan“ 9 mlrd. JAV dolerių prekybos nuostolis
Jamie Dimonas, „JPMorgan“ vadovas, buvo vienas iš nedaugelio bankininkų, kurie išlaikė nepriekaištingą reputaciją krizės metu. Jis savo reputacija pasinaudojo aktyviai priešindamasis griežtesnei bankų kontrolei. Tačiau šiemet paaiškėjo, kad „JPMorgan“ dėl blogų investicijų prarado 9 mlrd. JAV dolerių.
3. „Standar Chartered“ pinigų plovimo skandalas
JK įsikūręs tarptautinis bankas „Standard Chartered“ buvo apkaltintas Irano klientų pinigų plovimu. Be to, jis trukdė šių kaltinimų tyrimui. Tačiau kritikos sulaukė ne tik bankas, bet ir Niujorko valstijos finansinių paslaugų departamentas, kuris viršijo savo įgaliojimus. Pranešama, kad iki šių metų pabaigos bankas ir departamentas turėtų susitarti dėl baudos.
2. „Facebook“ pirminis viešas siūlymas
„Facebook“ IPO turėjo būti vienas didžiausių šio amžiaus debiutų ir įvertinti didžiausią pasaulio socialinį tinklą 100 mlrd. JAV dolerių. Taip ir atsitiko, bet labai trumpam. „Facebook“ pirmos dienos prekybą užbaigė žemesne kainą, nei IPO. Dabar „Facebook“ vertė smuko perpus. Be to, dėl techninių kliūčių „Nasdaq“ pavėlino prekybos pradžią ir vėliau turėjo prekybininkams suteikti 40 mln. JAV dolerių kompensacija.
1. LIBOR palūkanų skandalas
Londono tarpbankinė palūkanų norma, arba LIBOR, yra palūkanų normų, kurias finansų institucijos moka tam, kad pasiskolintų pinigų, vidurkis. Pagal ją, visame pasaulyje yra įkainojami trilijonų vertės finansiniai instrumentai, kaip korporacinės ir studijų paskolos. Šiemet paaiškėjo, kad keli bankai, įskaitant „Barclays“, teikė klaidingas normas, kad rinkos gautų signalą, jog yra sveikesnės nei buvo iš tikrųjų, ir bankai galėtų paveikti LIBOR ir gauti iš to pelno. Šis skandalas dar labiau sužlugdė finansų industrijos reputaciją. Net dažniausiai verslui prijaučiantis „The Economist“ iškėlė klausimą, ar kartais finansų industrija nėra „supuvusi iš vidaus“.
