Įvardyti didžiausio šalies žemės savininko negalima dėl to, kad sunku nustatyti sąsajas tarp įmonių, žiniasklaidai prieš kelis metus sakęs Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius tai patvirtina ir šiandien.
„Situacija yra analogiška“, - Balsas.lt patvirtino jis, tačiau pridūrė, kad jeigu kažkas disponuoja papildomomis išsamiomis žiniomis apie įmonių sąsajas per akcininkus, greičiausiai didžiausius Lietuvos žemvaldžius pavyktų įvardyti.
Analizė galima, tačiau nėra interesantų
„Turime informaciją apie visą žemę ir jos savininkus, disponuojame visomis sudedamosiomis dalimis, kurios leistų daryti tokią analizę, bet mes jos nedarome, nes tai ne mūsų funkcija. Mūsų funkcija yra tą informaciją sukaupti ir saugoti“, - paaiškino A. Petrošius.
Pasiteiravus, ar kuri nors valstybinė institucija, nusprendusi atlikti tokio pobūdžio analizę, galėtų pasinaudoti Registrų centro duomenimis, pašnekovas teigė, kad tokia galimybė tikrai būtų.
„Yra dar tam tikrų klausimų, ar pavyktų nustatyti visas įmonių sąsajas, bet prielaidos tam didžiąja dalimi yra“, - sakė jis.
Tačiau, Registrų centro atstovas patikino, kad iki šiol niekas nesikreipė su intencija atlikti tokio pobūdžio analizę.
Žemę valdo maži ūkininkėliai?
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽUBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis, paklaustas, kokia yra situacija su didžiausių Lietuvos žemvaldžių registru, teigė, kad yra juridinių asmenų registras, kuriame teikiama finansinė atskaitomybė, bet, norint tokius duomenis gauti, reikėtų už juos mokėti.
„Vienos bendrovės finansinė atskaitomybė kainuoja 170 litų, mes neturime tokių pinigų“, - aiškino pašnekovas.
Žemes pagal plotą ir gyvulius, anot jo, registruoja Valdų registras, kurį tvarko Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽUIKVC) prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau jų duomenų, J. Kraujelis teigė neturintis teisės viešinti.
„Skaičius man jie davė, bet tai yra konfidencialu, be atsiklausimo niekam negaliu nieko sakyti“, - aiškino J. Kraujelis.
J.Kraujelio skaičiavimais, didžiausias ūkininko valdomas ūkis Lietuvoje galėtų siekti 1,5 tūkst. ha, tačiau žemės ūkio bendrovių valdomos žemės kur kas kuklesnės.
„Vidutinis mūsų asociacijos bendrovių ūkių dydis – 920 ha, taigi vienam darbuotojui tenka 27 ha. Tai jus man pasakykite, didelis toks ūkis, ar nedidelis?“, - klausė J. Kraujelis, siūlydamas žemės ūkio dydį vertinti ne pagal plotą, o atsižvelgti ir į tai, kiek žmonių jame dirba ir kaip jiems pajamų už tai atitenka.
Lietuvoje, jis skaičiavo, kad yra apie 400 žemės ūkio bendrovių, iš jų 172 priklauso Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai.
„Šiuo metu žemės ūkio bendrovės nėra dominuojanti dalis pagal žemės naudojimą. Žemės ūkio bendrovės pagal Statistikos departamentą tenaudoja apie 9 proc. žemės. Tuos, kurie nori iš to politiką padaryti, aš tik, kaip sakoma, pro ūsą šypsodamasis vertinu. Žiūrėkime, kaip ūkininkėliai laikosi, va ten yra problema, kadangi 90 proc. žemės naudoja smulkūs, privatūs ūkiai“,- sakė J. Kraujelis.
Žemės ūkių daugėja, tačiau jų savininkai laikomi paslaptyje
Anksčiau Ūkininkų ūkių registrą vedęs Statistikos departamentas, šias pareigas 2003 m. perleido ŽUIKVC, kuris yra pavaldus Žemės ūkio ministerijai. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje 2012 m. sausio 1 d. buvo registruoti 111 099 ūkininkų ūkiai. Jų valdomas bendras žemės plotas sudarė 1085604,63 ha, o vidutinis ūkio dydis siekė 9,77 ha.
Ūkininkų ūkių skaičius šalyje 2012 m. sausio 1 d., lyginant su 2011 m. liepos 1 d., padidėjo 897 ūkiais.
Pateikus užklausą ŽUIKVC, kokie didžiausi žemės plotai yra užregistruoti Lietuvoje ir kam jie priklauso, atsakyta daugiaprasmiškai, neva yra net keletas skirtingų registrų, kuriuose kaupiama informacija apie žemės ūkio plotus. Ūkininkų ūkių registre ūkius registruoja tik fiziniai asmenys, jame nėra registruojamos įmonės. Juridiniai ir fiziniai asmenys registruoja žemės ūkio valdas Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Informaciją apie įmonių deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus valdo Nacionalinė mokėjimo agentūra. Informaciją apie žemės nuosavybes teises – Registrų centras.
Kol įvairios Lietuvos institucijos kratosi atsakomybės ir nenori atskleisti duomenų, iš įvairių pasisakymų ir skelbiamos informacijos žiniasklaidoje bei ŽUIKVC pateikto Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotų valdų sąrašo pabandėme sudaryti bent apytikslį didžiausių Lietuvos žemvaldžių dešimtuką.
Įmonė | Valdomi žemės plotai | |
1. | „Agrowill Group“ | apie 30 000 ha |
2. | „Agrokoncernas “ | 25 000 ha |
3. | „Linas agro group“ | 13 600 ha |
4. | „Litagros“ grupė | 9 050 ha |
5. | „Krekenava“ | 5 004 ha |
6. | Lygumų žemės ūkio bendrovė | 5 025 ha |
7. | „Agra Corporation“ | 4 460 ha |
8. | „Grūduva“ | 3 945 ha |
9. | Kuršėnų žemės ūkio bendrovė | 3 540 ha |
10. | Papilės žemės ūkio bendrovė | 3 540 ha |
Užsieniečiams Lietuvos žemė pigi, bet nepatraukli
Duomenų, kiek Lietuvos žemių valdo užsienio piliečiai, LŽUBA prezidento teigimu, taip pat nėra.
„Kad tokios galimybės yra – tai yra... Fiziniams asmenims draudimas yra pratęstas iki 2014-ųjų, o įsteigti juridinį asmenį galima, bet.. Kiek iš tų 172 bendrovių, kurie yra mūsų nariai, šnekamės, duomenų, kad atvažiavo užsienietis ir iš panosės nupirko žemę, neturiu“, - tikino J. Kraujelis.
Čia pat jis svarstė, kad užsieniečiai, jei ir pirktų lietuviškų žemių, norėtų didelių jų plotų, o ne lopinėlių, tačiau tokių rasti – beveik neįmanoma.
„Jeigu būtų plotas 500 ha, ar didesnis, aišku, kad jie tada kurtų juridinį asmenį, bendrovę, turbūt duotų pinigų ir visa kita, bet tokių plotų nėra. Pagal 2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo duomenis, vidutinis 185 tūkst. ūkelių, kurie yra, dydis siekia 5,6 ha. Tai tuos po 5,6 ha lopinėlius koks kvailas užsienietis puls supirkinėti? Nepatrauklūs tie plotai užsieniečiams yra“, - dėstė J. Kraujelis.
Pašnekovo tvirtinimu, Lietuvoje nėra suformuota 500 ha žemės sklypų, kurie būtų valdomi vieno savininko. Tai ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl lietuviška žemė užsieniečiams nėra pats geidžiamiausias pirkinys.
„Yra 200-300 ha plotų, kuriuose įrengtos melioracijos sistemos ir ten savininkų yra 40-50. Norint nusipirkti šitokį plotą, kad galima būtų paleisti galingą techniką, užsieniečiui reikėtų persiderėti, padaryti pirkimų sutartis su 40-50 savininkų. Koks užsienietis užsiims tokiu supirkinėjimu ir dalybomis? - klausė pašnekovas.
Jis sutiko, kad lietuviška žemė, lyginant su užsienio, yra pigesnė ir tuo galbūt patrauklesnė, bet yra daug kliūčių, siekiant įsigyti kuo didesnius žemės plotus.
„Spekuliaciniais tiksliais įsigyjančių žemės vienas kitas yra, bet turėtų Žemės tarnyba tuos duomenis vieną kartą kažkaip registre surinkti ir pasakyti, kiek tų užsieniečių iš tikrųjų yra“, - sakė J. Kraujelis.
TIK FAKTAI:
Lietuvos Žemės ūkio bendrovės (ŽUB) vidutinis žemės plotas užima 920 ha.
Vidutiniškai viename tokiame ūkyje dirba 34 darbuotojai.
Vidutinės ŽUB turtas siekia 4,2 mln. Lt, jis priklauso 33 savininkams.
