Praėjusią savaitę netilo diskusijos, ar užsieniečiams leisti pirkti žemę Lietuvoje. Kol viešumoje svarstomas Europos Komisijos spredimas leisti pratęsti draudimą dar trejiems metams, savaitraštis „Ekonomika.lt“ pažvelgė į Lietuvos žemėlapį iš arčiau ir sudarė didžiausių Lietuvos žemės ūkio bendrovių bei daugiausia žemės valdančių įmonių sąrašus.
„Kiek teko tyrinėti, pastebėjau, kad mūsų žemės kainos nesiskiria nuo Rytų Vokietijos, – sako vienos didžiausių žemės ūkio bendrovių vadovas Petras Puskunigis. – Žemės nuomos kaina pagal regionus ir taip didelė. Kam naudinga, kad būtų supirkta Lietuvos žemė? Gal vyresniems žmonėms, kurie tikisi greitai parturtėti. Mes niekada neparduotume, nes tai pagrindinis mūsų pajamų, pragyvenimo šaltinis. Aplink ir taip rinkos judėjimo nėra – mažai kas parduoda. Gal ir reikėtų kokio sujudimo, bet kas bus, jei ateis užsieniečiai ir nieko neparodys?“
Sudėliotų rinką
Nekilnojamojo turto vertintojas, korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis sako, kad nė vienas apribojimas nėra gerai.
„Ūkininkai tikisi, kad pirks iš jų žemę, tad laukia ir neparduoda. Nederlingą žemę įkainoja tris kartus brangiau nei yra rinkos kaina – jos vertė apie 2 000, o parduoda už 8 000 litų“, – sako ekspertas.
Anot K. Kristinaičio, užsieniečius į Lietuvą vilioja chemikalų nenualinta žemė. „Jie čia lengvai gali įkurti ekologinius ūkius, – teigia K. Kristinaitis. – Kas norėjo, jau seniai prisipirko žemių ir įkūrė. Paklauskite nekilnojamojo turto ekspertų, kiek per dešimt metų į juos kreipėsi fizinių asmenų iš užsienio. Vienetai. Žemė Lietuvoje brangs po kokių dvidešimties metų, žmonės randa kur geriau investuoti.“
Anot eksperto, leidimas parduoti žemę užsieniečiams suformuotų rinką.
Reikia drausti
Žemės ūkį plėtojančios vienos didžiausių įmonių „Agrokoncernas“ prezidentas Ramūnas Karbauskis sako, kad bet kokiu atveju žemę užsieniečiams parduoti reikėtų drausti.
„Labai džiaugiuosi sprendimu pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemę, – sako R. Karbauskis. – Vyksta spekuliacija žeme – ji superkama ir nėra dirbama, negaminama jokia produkcija. Įvairūs žemę superkantys fondai tikruosius žemdirbius daro įkaitais. Čia kalbama ne apie ekonomiką, bet apie spekuliaciją Lietuvos turtu. Pavyzdžiui, Latvijoje didžiąją dalį žemių greit valdys svetimtaučiai. Tai apie kokį suverenitetą galima kalbėti?“
Vokietis neparduos
R. Karbauskis prasitaria nuolat iš ūkininkų girdintis apie užsieniečius, ieškančius laisvų žemės lopinėlių Lietuvoje. „Žemei pirkti svetimoje šalyje užsieniečiams jų bankai skolina pinigų, – sako R. Karbauskis. – Tokią politiką palaiko ir jų valdžia. Čia reikia kalbėti apie mūsų mentalitetą. Vokietijoje užsieniečiai neturi jokių apribojimų, bet pabandykite iš vokiečio nusipirkti žemės – svetimšaliui jis jos neparduos.“
Pašnekovo teigimu, žemė – ne mašina ar namas, kuriuos galima pirkti vis naujus. Jis džiaugiasi, kad daugiau nei 60 procentų lietuvių pasisakė prieš žemės pardavimą užsieniečiams.
Priklauso nuo gamtos
R. Karbauskio nuomone, būti ūkininku Lietuvoje ir išlaikyti ūkį gana sunku. „Kokias išmokas, pavyzdžiui, gauna anglai? Jie ir mokėti savo darbuotojams gali daugiau, – sako „Agrokoncerno“ prezidentas. – Nėra rizikingesnės srities už žemės ūkį. Kaip gali būti turtingas, jei 80 procentų pasėlių po žiemos neprisikėlė. Ūkininkai neturės sėklos kitam pavasariui. Jau antrus metus nušalo. Šioje srityje gali ir labai sektis, bet viskas priklauso nuo gamtos.“
Nuomonės
Gediminas Žiemelis, vienas iš „Agrowill“ koncerno akcininkų
Neigiamai vertinu draudimą užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje. Tai, manau, yra siauras atskirų verslo grupuočių paramos įstatymas. Vienos įmonės negalės realizuoti savo žemės vertės, o kitos pigiai supirks žemę. Mūsų ūkininkai sėkmingai gali nuomotis žemę iš bet kokio kito žemės savininko.
Raimundas Lopata, Baltijos agroverslo instituto prezidentas
Žemės pardavimas yra naudingas pirmiausia mums patiems, nes tai pagyvintų žemės rinką. Norintieji ją parduoti tai galėtų padaryti pelningiau, o gautus pinigus panaudoti naujam verslui pradėti. Leidimas parduoti žemę užsieniečiams prisidėtų prie investicijų ir užimtumo augimo.
Rūta Skyrienė, „Intestors' Forum" vykdomoji direktorė
Vien prašymas pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams blogina šalies investicinį klimatą ir stabdo investicijas į Lietuvos žemės ūkio sektorių. Galbūt užsienietis dar net neketina pirkti, tačiau vien tai, kad žino, jog to daryti jam negalima, gadina šalies įvaizdį.
