„Iš tikrųjų euro įvedimo pavyzdžiai Slovakijoje arba Vokietijoje parodo, kad svarbiausia bendra ekonominė situacija. Tuo metu buvo krizių, ekonomika smuktelėjo, tad tose šalyse ir NT kainos krito. Baltijos šalių atveju, euras padėjo ekonomikos kilimui, dėl to ir didėjo kainos“, – situaciją apibūdina „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Ekspertas pasakoja, kad išskirtinis visų miestų bruožas, jog sandorių kiekis iki euro įvedimo augo dviženkliu skaičiumi, o po įvedimo Taline ir Vilniuje buvo jaučiamas sumažėjimas, Rygoje nedidelis paaugimas. Pažvelgus į kainų augimą matyti, kad Vilniuje ir Rygoje įsivedus eurą jis buvo mažesnis nei prieš. Tam turėjo įtakos žmonių lūkesčiai.
„Buvo manoma, kad verta įsigyti NT dar prieš valiutos pakeitimą, taip pat gali būt, kad kiti turėjo nelegaliu būdu uždirbtų grynųjų, kuriais reikėjo atsikratyti. Todėl jau įsivedus eurą aktyvumas sumažėjo, žmonėms prireikė laiko apsiprasti su pasikeitusia situacija. Priešinga situacija – Taline. Tam įtakos turėjo ekonominė krizė, nes su euro įvedimu ėmė gerėti ekonominė situacija. Kai Lietuva ir Latvija vis dar murkdėsi krizėje, Estijoje buvo spartus augimas“, – vertina S. Vagonis Dėl tos pačios priežasties, krizės metų ir lūkesčių sužadinimo dėl artėjančio euro, Taline įvyko ir daugiausia sandorių – 22 proc. daugiau nei 2009 metais. Rygoje ir Vilniuje euras buvo įvestas jau išlipus iš krizės, kai kainos jau ir taip augo, dėl to ir matome mažesnius procentus.
Iš lentelės matoma, kad antraisiais metais po euro įvedimo, nors kainos ir toliau auga, tačiau ne taip žymiai. Panašaus scenarijaus galime tikėtis ir šiais metais Vilniuje.
„Vilniuje turėtų augti ne daugiau 5 proc., o kituose miestuose iki 3 proc., tad kainų augimas nebus didesnis nei per praėjusius kelis metus“, – prognozuoja S. Vagonis.
„Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakoja, kad žmonės prie euro jau priprato ir įsidrąsino pirkti NT. Šiuo metu pirkimas jau pralenkia 2014 metų lygį ir rinkos aktyvumas yra aukštas.
„Toks psichologinis gyventojų nusiteikimas rodo, kad jie yra panašioje euforinėje būsenoje, kuri buvo 2004 – 2007 metų pakilimo metu. Aišku visada reikia atkreipti dėmesį į išorinius rodiklius, kaip akcijų rinkos neramumai. Jei jokių išorinių kataklizmų nenutiks, neabejojame, kad kainos šiais metais priklausys nuo noro investuoti į NT, o paklausa šiuo metu tikrai aukšta didžiuosiuose miestuose“, – mano A. Antanavičius.
Kur būstai brangiausi?
Remiantis „Ober–Haus“ statistika matyti, kad įsigijus senos statybos būstą Taline, Rygoje galėtume įsigyti du tokius pačius būstus.
NT kainos Baltijos šalių sostinėseInfographic
S. Vagonis pasakoja, kad skaičiuojant NT kainas Taline nuo 2011 iki dabar, matoma, kad jos išaugo beveik 70 proc. ir beveik siekia 2007 metus, kuomet buvo fiksuojamos aukščiausios NT kainos. Lietuvai iki aukščiausių kainų trūksta 33 proc. augimo, o Rygai 54 proc.
„Talinui trūksta 9 proc. iki prieškrizinio laikotarpio kainų. Bet tikėtis, kad dar augs, mažiau verta, nes būsto perkamumas jau kelis metus iš eilės auga lėčiau nei žmonių atlyginimai. Lietuvoje ir Rygoje ta situacija dar ne tokia ryški. Žmonių atlyginimai auga greičiau nei NT kainos. Tad nors jis ir brangsta, bet vis tiek brangsta mažiau nei žmonės uždirba, o Estijoje – atvirkščiai“, – komentuoja S. Vagonis.
Pašnekovas teigia, kad mūsų rinka yra stabiliausia, nes pirkimai laikosi iš vidinės paklausos. Latvijoje matomas priklausomumas nuo rusų, o Estijoje nuo suomių. Tad mūsų stabilumas yra Lietuvos rinkos pranašumas. Tam pritaria ir Investicijų ir analizės departamento vadovas A. Antanavičius.
„Kuo mes dar skiriamės nuo kitų sostinių, tai, kad ne tik vietiniai lietuviai aktyviai perka ir nori investuoti, bet ir Vakarų įmonės, kurios steigiasi ir plečiasi mūsų šalyje. Ypač Vilniuje įvairūs paslaugų centrai pasikviečia ar vadovus iš užsienio, ar aukštesnio rango darbuotojus ir teko girdėti atsiliepimus, kad jiems čia labai patinka ir jie noriai investuoja į NT. Tai mes turime ir didesnę vidinę paklausą ir piliečių iš Vakarų, kurie noriai investuoja mūsų rinkoje. Taigi, turime gerokai efektyvesnę rinką nei kaimynai“, – sako A. Antanavičius.
Lietuvoje paklausesni naujos statybos būstai
2014 – 2015 metais Vilniuje net trečdalį visų įsigytų būstų sudarė naujos statybos butai. Spartesnis naujos statybos butų kiekio augimas fiksuojamas ir Taline bei Rygoje, tačiau ten pastatomų butų kiekis yra apie du kartus mažesnis nei Vilniuje. Čia pastatoma tiek butų, kiek Taline ir Rygoje kartu sudėjus. Per 2015 metus ir 2016 metų pradžią – 7100 butų.
„Talinas išsiskiria tuo, kad ten nauji būstai statomi visiškai įrengti, o pas mus yra tik dalinė apdaila, žmonės patys įsirengia nusipirkę. O pažiūrėjus paklausos ir pasiūlos santykius matyti, kad kiek naujų butų pastatoma Vilniuje, tiek ir nupirkdavo. Gal statybos ir bus mažiau aktyvios, tačiau tikrai nebus ir drastiško mažėjimo“, – mano S. Vagonis.
Jog naujų butų statyba yra sulėtėjusi tvirtina A. Antanavičius. „Tačiau žiūrint į tai, kad toliau investuojama ir toliau statoma, tai prognozuojame, kad panašūs skaičia laikysis ir šiais metais. Rinka nebus perpildyta, bet nebus ir trūkumo“, – teigia A. Antanavičius.
Pagal pateiktus „Ober–Haus“ duomenis, 2014 – 2015 metus Vilniuje buvo pastatyta 6402 butai, nupirkta – 6298, tai 98 proc. išpirkimas. Paklausa ir pasiūla suderinta ir kitose Baltijos šalių sostinėse. Taline išpirkimas – 85 proc., Rygoje – 73 proc.
