Pasaulis jau daug sumokėjo už skolinimo burbulu paremtą finansų krizę.
Remiantis prognozėmis, su didžiausiais sunkumais turėtų susidurti JAV ekonomika, Europoje – Didžioji Britanija, Airija ir Ispanija, pavojingoje situacijoje yra ir Rusija bei kitos nuo žaliavų, pirmiausia naftos, kainų pernelyg priklausomos šalys, rašo „Respublika“.
Yra ir teigiamų pasekmių
Banko „Swedbank“ analitikų parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje sakoma, kad pasaulis jau daug sumokėjo už skolinimo burbulu paremtą finansų krizę.
„Ši krizė savo gilumu gerokai pralenkia bet kurią praėjusio dešimtmečio krizę. Tačiau joje įžvelgiu ir teigiamų pasekmių – visų pirma turto kainų infliacija paremto skolinimo eros pabaigą, apsivalymą nuo blogai valdančių riziką finansinių institucijų, geresnį finansinio sektoriaus reguliavimą ir kur kas nuosaikesnį bei ilgalaikiškesnį pasaulio ekonomikos augimą ateityje“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Blogėjanti padėtis pasaulio rinkose žemyn stumia ir žaliavų kainas.
Banko „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad žaliavos dar pigs. „Dėl lėtėjančio vartojimo jų kainos jau reikšmingai nukrito. Naftos kaina per keletą mėnesių nuo aukščiausio 150 JAV dolerių už barelį taško krito žemiau nei 80 dolerių už barelį. Visai realu, kad kitų metų pradžioje naftos kaina bus apie 50-60 JAV dolerių už barelį“, – atkreipia dėmesį T.Andrejauskas.
Lietuvai, kaip energijos importuotojai, tokios išteklių kainų tendencijos bus tik į naudą, nes reikšmingai sumažins mūsų infliaciją.
JAV – didžiausios problemos
Didžiausių problemų dėl finansų rinkų krizės sulauks JAV. „Manoma, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį pirmą kartą per 17 metų namų ūkių vartojimas sumažės. Įvairūs gelbėjimo planai privers JAV Vyriausybę dar daugiau skolintis, o gelbėjimo planų teigiama įtaka gali būti laikina. Ekonomikos krizė prasidėjo JAV, todėl tikėtina, kad šioje šalyje pamatysime ir pirmų atsigavimo požymių“, – sako Finansų rinkų tarnybos vadovas.
Europos Komisija nuo 2 iki 1,4 proc. sumažino BVP augimo prognozes Europos Sąjungos šalyse ir nuo 1,7 iki 1,3 proc. euro zonoje. Recesija laukiama Vokietijoje ir Ispanijoje, stagnacija – Prancūzijoje ir Italijoje. Didžioji Britanija su ekonomikos kritimu, pasak analitikų, gali susidurti jau šį rudenį.
Pasak banko specialistų, iš besivystančių šalių pavojingoje situacijoje atsidūrė Rusija - jos finansų ir akcijų rinka dreba nuo liepos.
Rusijos akcijų indeksas (RTSI) jau nukrito 65 proc. nuo aukščiausio lygio gegužę, o kritęs užsienio investuotojų pasitikėjimas per vieną savaitę (rugpjūčio 8-15 d.) Rusijos tarptautinius rezervus sumažino 16,4 mlrd. JAV dolerių. BVP augimo tempai Rusijoje lėtės ir 2008 m. pabaigoje sieks apie 7,1 proc., o 2009 m. – 6,2 proc.
Išgyvenimo egzaminas
„Apibendrinant galima pasakyti, kad pasaulio finansų sistema šiuo metu laiko rimtą išgyvenimo egzaminą. Dabartinė situacija jau įrodė, kiek pasaulio ekonomika yra priklausoma nuo finansų sistemos funkcionalumo, ir šie įvykiai vienareikšmiškai pakeis kai kuriuos jo pagrindus. Įvairūs gelbėjimo planai iš esmės neišspręs priežastinių problemų, tačiau gerokai apramins aistras“, – teigė T.Andrejauskas.
Pasak banko analitiko, Lietuvai dabartinė ekonominė pasaulio būklė lems sudėtingesnę išorės aplinką, mažesnę kapitalo pasiūlą, bet kartu ir mažesnę infliaciją. Lietuvos finansų sektorius yra gerai pasiruošęs atlaikyti šiuos sukrėtimus.
Mąžta optimizmo
Krizės akivaizdoje Lietuvoje mažėja optimizmo – remiantis bendrovės „GfK“ atlikto tyrimo rezultatais, iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos gyventojai labiausiai buvo linkę manyti, kad šeimos finansinė padėtis per ateinančius šešis mėnesius pablogės: taip teigė 40 proc. Lietuvos, 36 proc. Latvijos ir 27 proc. Estijos gyventojų.
Finansinės padėties pagerėjimo per artimiausią pusmetį laukia 20 proc. Lietuvos ir po 19 proc. Latvijos bei Estijos respondentų.
Vertindami ateities finansinę perspektyvą, 38 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų manė, kad tinkamas laikas įsigyti baldų ir namų elektronikos prietaisų. Latvijoje ir Estijoje tokiai nuomonei pritarė atitinkamai 31 ir 27 proc. žmonių. 38 proc. apklaustųjų Lietuvoje buvo linkę įsigyti automobilį. Latvijoje ir Estijoje šis procentas – atitinkamai 27 ir 26 proc.
„Lietuvos gyventojai niekada nepasižymėjo dideliu optimizmu. Tačiau ir tikėdamiesi blogesnių laikų jie vis tiek linkę leisti pinigus“, – sako bendrovės atstovė Agnė Ambrazevičienė.
73 proc. respondentų Lietuvoje manė, kad iki 2009 m. šalies ekonominė situacija tik blogės. Estijoje ekonominės situacijos blogėjimo laukė 49 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 58 proc.
„Galima būtų manyti, kad latviai ir estai jau pajuto, ką reiškia ekonomikos lėtėjimas. Tuo tarpu lietuviai dar su tuo stipriai nesusidūrė. Latvijos ir Estijos gyventojai tikisi, kad šalies situacija turėtų pradėti gerėti“, – mano A.Ambrazevičienė.
Tačiau visų trijų Baltijos šalių gyventojai sutarė dėl būsto įsigijimo – apie trečdalį respondentų teigė, kad būstui įsigyti tinkamas metas.