Po ilgai trukusios kovos buvo pasiekta, kad nuo 2009 metų vaisiams ir daržovėms įsigaliotų 5 proc. pridėtinės vertės mokestis, tačiau visos pastangos perniek nuėjo per vieną mokesčių reformos naktį.
Lietuvoje, palyginti su dauguma Europos Sąjungos šalių, daržovės, uogos, sertifikuoti ekologiški ir išskirtinės kokybės maisto produktai apmokestinami dideliu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), nors Europos Komisija rekomenduoja darbui imlioms sritims taikyti kur kas mažesnį šio mokesčio tarifą.
Mažesnis mokestis sveikatos labui
Lietuvos sodininkai ir daržininkai įvairių kadencijų valdžios atstovams bandė įrodyti, kad šiems sektoriams reikėtų taikyti lengvatinį PVM. Ekologiški produktai jau turėjo tokią lengvatą. Tačiau visos pastangos nuėjo perniek – vietoj laukto 5 proc. buvo nustatytas 21 proc. PVM.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė neseniai įregistravo PVM įstatymo papildymo projektą. Jame siūloma iki 9 proc. sumažinti PVM daržovėms, uogoms, sertifikuotiems ekologiškiems ir išskirtinės kokybės maisto produktams. Sumažintą tarifą siūloma taikyti nuo 2012 metų.
„Jei būtų sudaryta galimybė maistingesnius, sveikesnius produktus nusipirkti už mažesnę kainą, tai būtų ne lengvata, o investicija į žmonių sveikatą, kurios rezultatus biudžetas pajustų sumažėjus gydymo išlaidoms“, – tvirtina A.Zuokienė.
Nusileidžia užsienietiškai produkcijai
Daržovių augintojai ir sodininkai tvirtina, jog dėl didelio PVM jiems sudėtinga konkuruoti su importine ir ypač lenkiška produkcija.
Lenkijoje PVM daržovėms ir vaisiams siekia tik 3 proc., Vokietijoje, Olandijoje ir Prancūzijoje – 5–7 proc. Kai kuriose ES šalyse šis mokestis visai netaikomas.
„Daržininkyste ir sodininkyste garsėjančios šalys remia savo augintojus. Šios šakos labai imlios investicijoms, rankų darbui, tačiau Lietuvoje to nepaisoma“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Pasak asociacijos vadovės, PVM lengvata pagerintų konkurencines sąlygas ūkininkams ir būtų palanki vartotojams.
„Didelis PVM verčia trauktis į šešėlį. Turgaus prekeiviams neapsimoka pirkti daržovių iš didelių ūkių, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai“, – aiškino Z.Cironkienė.
Neišgali pirkti vaisių
Kalbos apie PVM lengvatą Panevėžio rajono sodininkystės ūkio „Dembavos medelynas“ vadovę Vitaliją Kuliešienę verčia tik atsidūsti. Ilgą laiką verslinių sodų asociacijai „Vaisiai ir uogos“ vadovavusi sodininkė mena, kiek prireikė pastangų siekiant įteisinti PVM lengvatas vaisiams ir daržovėms. „Kaip galima konkuruoti su lenkiška produkcija, kai toks didžiulis
PVM skirtumas. Mes jau pavargome aiškinti, kad PVM lengvata būtų visiems naudinga. Esant tokiai mokesčių sistemai niekam nepatarčiau pradėti verstis sodininkyste“, – nusivylusi V.Kuliešienė.
Pasak sodininkystės ūkio direktorės, ES šalys remia šią šaką, o mūsų šalyje kuriama kuo daugiau suvaržymų. „Šalyje stinga lietuviškų vaisių, tačiau valdžia tam abejinga.
Sodininkystė neskatinama ir tiesioginėmis išmokomis. Sodai prilyginti pievoms – už sodo ir pievų hektarą mokamos tokio pat dydžio išmokos“, – apmaudavo V.Kuliešienė.
Tyrimų duomenys rodo, kad vaisių ir daržovių lietuviai suvartoja perpus mažiau nei rekomenduoja mitybos specialistai. Jų nuomone, viena per mažo vaisių ir daržovių suvartojimo priežastis – per didelė jų kaina. Sunkmečiu žmonės priversti dar labiau taupyti atsisakydami sveiko maisto ir aukodami sveikatą.
Pirkėjams daug išbandymų
Ekologinę žemdirbystę skatinančios „Tatulos programos“ vadovas Almonas Gutkauskas pabrėžė, kad įvesti PVM lengvatą nepakanka.
„Ekologiškiems produktams iki 2008 metų pabaigos PVM buvo sumažintas nuo 18 proc. iki 5 proc., tačiau nei žemdirbiai, nei vartotojai naudos nepajuto. Kur pradingo tas skirtumas, galima tik spėlioti“, – apmaudavo A.Gutkauskas.
„Tatulos programos“ vadovas apgailestavo, jog mūsų šalies vartotojams tenka daug išbandymų. Anot jo, produktų savireklamos rinkoje esą daug painiavos, kuri klaidina pirkėjus.
„Vartojami žodžiai „natūralus“, „sveikas“ ir kt., tačiau įstatymiškai tokie kokybės kriterijai nėra apibrėžti. Ši sistema gerai sutvarkyta Prancūzijoje. Ten visi maisto produktai turi atitikti standartą, tačiau yra tokių, kurie turi papildomų kokybės kriterijų. Tai apibrėžta įstatymais. Lietuvos rinkoje dabar yra sertifikuoti ekologiški, išskirtinės produkcijos ir kulinarinio paveldo produktai. Visi kiti savireklamos ženklai turėtų būti uždrausti, kad būtų baigtas vartotojų klaidinimas“, – aiškino A.Gutkauskas.
PVM lengvatos naudingos vartotojams
Antanas Baura, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys
PVM lengvatos reikėtų ne tik daržovėms, vaisiams, bet ir kitiems maisto produktams. Galima būtų svarstyti apie mokesčio lengvatos grąžinimą šviežiai ir atšaldytai mėsai. Tai būtų naudinga vartotojui, tačiau yra rizikos, kad PVM gali pasiskirstyti tarp tiekėjų ir prekybininkų. Todėl atitinkamos institucijos turi stebėti, kad taip neatsitiktų.