Panašu, kad istorija kartojasi. Krizės pradžią 2008 metais žymėjo ,,Lehman Brothers”, dabar jo keliu gali pasukti europietiškasis ,,Dexia”.
Parodydamas, kad euro zonos valstybių skolų krizė pereina į naują – finansų sektoriaus krizės etapą, jau netrukus gali žlugti Prancūzijos ir Belgijos bankas ,,Dexia”. Tokios praėjusią savaitę po reitingų agentūros ,,Moody’s” įspėjimo prasidėjusios kalbos stipriai nusmukdė banko akcijas.
Išlaikė streso testą
Liepą atlikus Europos bankų streso testus ,,Dexia” ne tik jį išlaikė, bet ir buvo pripažintas vienu saugiausių bankų Europoje. Taip nutiko dėl pakankamai didelio jo kapitalo, bet praėjus vos trims mėnesiams bankas atsidūrė ant bankroto slenksčio.
Per 2008 metų nuosmukį bankui jau buvo suteikta valstybių pagalba, todėl su ,,struktūrinėmis problemomis” jis kovoja seniai ir tikrai negali būti pavadintas europietiškos bankininkystės etalonu. Nuo krizės pradžios užsilikusių blogų paskolų portfelis niekur nedingo. Šiandien jas papildė ir pietinių euro zonos narių vyriausybių obligacijos.
Išsipildžius blogiausiam scenarijui Europoje kiltų kreditų krizė, dėl to sulėtėtų regiono ekonomika ir būtų milžiniškų nuostolių bankinei sistemai – panašiai kaip nutiko 2008 metais Volstrite. Bet kol kas tai tik galimas scenarijus.
Kurs ,,blogą banką”
Ketvirtadienį bankas pranešė su grupe tarptautinių investuotojų ir Liuksemburgo vyriausybe besiderantis dėl ,,Dexia” filialo pardavimo. Liuksemburgo vyriausybė patvirtino planus tapti mažuoju banko filialų akcininku. Taip žengtas pirmasis žingsnis gelbėjant ir restruktūrizuojant banką.
Vis dėlto šis pranešimas nenuramino investuotojų, nes banko akcijos ketvirtadienį smuko 17 proc. Iš viso per praėjusią savaitę ,,Dexia” akcijų vertė krito net 32 proc., tad beveik 2 mlrd. vertės bankas prarado trečdalį rinkos kapitalizacijos.
Sprendžiant banko problemas, Belgijos siūlymu, planuojama visus toksiškus aktyvus sutelkti atskirai įkurtame ,,blogame banke”, kuris prisiims atsakomybę už skolinių įsipareigojimų vykdymą. ,,Blogo banko” veiklą užtikrins Belgijos ir Prancūzijos vyriausybinės garantijos. Toks mechanizmas užtikrins ,,Dexia” banko tinkamą veiklą be papildomos kapitalo injekcijos.
Imsis visų priemonių
Belgijos vyriausybė ketvirtadienį nutarė nacionalizuoti ,,Dexia Bank Belgium” padalinį ir paversti jį ,,blogu banku”, planuodama netolimoje ateityje, kai atsigaus banko akcijų vertė, jį parduoti, pranešė Belgijos verslo laikraštis ,,De Tijd”.
Belgijos premjeras Yvesas Leterme’as žiniasklaidai užtikrino, kad Belgija padarys viską, jog ,,Dexia” nežlugtų.
Prancūzijos biudžeto ministras Valerie Pecresse’as žiniasklaidai teigė, kad bus imamasi priemonių suvaldyti banko griūtį, tačiau atmetė galimybę rizikuoti Prancūzijos ekonomikos patikimumu gelbėjant ,,Dexia”. Prancūzija tebėra viena iš nedaugelio Europos valstybių, turinčių aukščiausią reitingų agentūrų AAA įvertinimą.
Problemos tik gilinamos
Vis dėlto, pasak JAV analitinio centro ,,Stratfor” viceprezidento Peterio Zeihano, Belgija nebeturi didelio pasirinkimo.
,,Paprastai valstybinės kapitalo injekcijos padeda stabilizuoti banko veiklą, kol jis atsistoja ant kojų ir esant ekonomikos augimui atgauna prarastas lėšas. Tačiau ekonomikos augimas Belgijoje yra tik vidutiniškas nuo pat 2008 metų, todėl ,,Dexia” negali atsikratyti problemų”, – ,,Stratfor” apžvalgoje teigė P. Zeihanas.
Pasak jo, dažniausiai valstybėms gelbėjant bankus vyriausybės gauna dalį jų akcijų, jų atstovai paskiriami į bankų valdybas, vyksta restruktūrizavimas.
,,Taip buvo ,,Dexia” – nuo 2008 metų didžiąją banko dalį valdo Prancūzijos ir Belgijos vyriausybės, – aiškino P. Zeihanas. – Tačiau banko restruktūrizavimas neįvyko – paprastai keičiama banko politika, tai užtikrina, kad praeities problemos nesikartos. ,,Dexia” nėra paprastas vartojimo ar verslo bankas, daugiausia kreditų ji suteikia skirtingiems valstybinio aparato lygmenims.”
Taigi, anot P. Zeihano, kai valstybės perėmė ,,Dexia” kontrolę 2008 metais, užuot skatinusios privatų kreditavimą, tuomet galėjusį išgelbėti banką, jos dar daugiau skolinosi sau ir taip didino savo biudžeto deficitą. Taigi paskutinis banko gelbėjimas tik pagilino ,,Dexia” problemas.
Gelbėjimo dilema
Pasak analitikų, ,,Dexia” liko vienintelis pasirinkimas – banko išskaidymas, bet ir tuomet kils problemų.
Pirma, net gerieji aktyvai negali būti parduoti ,,gera kaina”, nes Europa jau išgyvena švelnią recesiją. Tai reiškia, kad nuostoliai bus daug didesni.
Antra, Belgija neturi pakankamai lėšų šiems nuostoliams padengti. Jau dabar kapanodamasi iš 100 proc. BVP siekiančios valstybės skolos ji patiria skolinimosi problemų. Svarbu ir tai, kad didindama skolą ji turėtų kreiptis į patį ,,Dexia”, nes šis bankas yra vienas pagrindinių šalies kreditorių, o tokios galimybės nebeliks.
,,Bankui priklauso aktyvų už daugiau nei 500 mlrd. eurų, iš jų apie 20 mlrd. eurų sudaro Portugalijos, Italijos ir Graikijos valstybių skolos, – aiškino P. Zeihanas. – Geriausiu atveju ,,Dexia” gelbėjimas Belgijai kainuotų apie 30 mlrd. eurų, kurie valstybės skolą pakeltų net iki 110 proc. BVP ir priartintų prie labiausiai prasiskolinusios Italijos.”
FAKTAI: ,,Dexia”
,,Dexia” bankas sukurtas 1996 metais susijungus ,,Credit Local de France” ir ,,Credit Communal de Belgique”.
,,Dexia” buvo viena iš lyderiaujančių bankų pagal skolinimą savivaldybėms, tačiau vėliau įklimpo į Graikijos vertybinių popierių pirkimą.
,,Dexia” yra nupirkęs Graikijos vertybinių popierių už daugiau kaip 5 mlrd. eurų, dar 9 mlrd. blogų paskolų bankas yra išdalijęs vietos rinkose.
Iš viso bankas yra nupirkęs probleminių valstybių vertybinių popierių už daugiau nei 20 mlrd. eurų.
Bankas antrąjį ketvirtį paskelbė apie 4 mlrd. eurų viršijančius nuostolius, didžiausius ,,Dexia” istorijoje.
