Sąraše išvardytos asmenybės čia atsidūrė ne tik dėl puikaus vadovavimo savo tarnybos metu, tačiau ir teigiamo paveldo vadovams-paveldėtojams. Jie sukūrė daugiau nei naują verslą, jie sukūrė sistemą, kuri pati gali kurti naujus verslus.
Pirmoje dalyje pateikiau 6-10 vietas visų laikų geriausių verslo vadovų asmenybes. Šį sąrašą sudariau dar 2003-iais metais žurnalui „Fortune“. Susipažinote su neeilinėmis asmenybėmis: Deividu Pakardu, Katerina Greham, Viljamu Maknaitu, Deividu Maksvelu, Džeimsu Burkė.
Šioje dalyje pateiksiu likusį penketuką.
5 vieta – Darvinas Smitas (Darwin Smith)
Kai 1971-iais metais Darvinas Smitas tapo „Kimberly-Clark“ vadovu, jis susidūrė su žiauria realybe: bendrovė buvo tipinė vidutinybė. Didžioji dalis jos kapitalo buvo investuota į popierių gamyklas. Nepaisant to, Smitas nepateikė naujos vizijos, neįsigijo kokios nors stambios bendrovės ir apskritai neinicijavo ryškesnių pokyčių.
Tačiau jis puikiai uždavinėjo klausimus savo kolegoms: kurioje srityje „Kimberly-Clark“ dirba su didžiausia aistra? Kurioje srityje ji gali tapti geriausia bendrove pasaulyje? Kas galėtų padėti patobulinti bendrovės ekonomiką? Ištisus mėnesius jis uždavė, rodos, paprastus, bet svarbius klausimus ir akmenys pradėjo judėti.
Tai nereiškia, kad Darvinas Smitas buvo neryžtingas. Tai reiškia, jog prie savo sprendimo jis artėja nuosekliai ir laipsniškai, siekia suprasti visą situaciją. „Mes ketiname parduoti gamyklas“, – pareiškė jis ir vėliau šis sprendimas pasiteisino, nepaisant to, kad „Forbes“ prognozavo didelius nuostolius ir net bankrotą.
Bendrovės vadovas sprendimus privalo priimti ryžtingai, tačiau jei tie sprendimai yra klaidingi, tuomet iš ryžtingumo nėra jokios naudos. Tai akivaizdus dalykas, tačiau dažnai ignoruojamas bendrovių vadovų. Smitas suprato, kad geriau būti teisingu nei žavingu.
Jo sprendimų priėmimo filosofija pasiteisino. Po 25-erių metų „Kimberly-Clark“ vadovo poste, bendrovė tapo didžiausia popierinių gaminių klasėje, vartotojams skirtų produktų gamyboje. Augant jos vertei, bendrovė įsigijo savo didžiausią konkurentę – „Scott Paper“.
4 vieta – Džordžas Merkas (George Merck)
Vieną 1978-ųjų metų popietę, dr. Viljamas Kempbelas (William Campbell) analizavo duomenis ir bandė suprasti jų prasmę. Testuodamas naują vaistų mišinį (kuris kovoja su gyvūnų parazitais), jis buvo nustebęs gautais rezultatais. Anot jų, vaistas sėkmingai naikino parazitus, bet galėjo sukelti pašalinį efektą žmogui – aklumą ir tokį skausmą, jog aukos būtų tiesiog nusižudžiusios.
Kempbelas galėjo tiesiog palikti nedidelį užrašą ir eiti pietauti. Galiausiai, potencialūs „klientai“ – genties žmonės tolimuose tropikų vietovės – vistiek neturės pinigų vaistams įsigyti. Nepaisant to, Kempbelas parašė laišką savo darbdaviui – „Merck & Co“, jog šie vystytų naujų vaistų idėją. Šiandien „Mectizan“ vaistus gauna 30 mln. vartotojų visame pasaulyje, didžioji dalis nemokamai.
Pats išskirtiniausia šia istorijos dalis yra ta, jog tai nėra išskirtinis atvejis. „Medicinos tikslas yra žmonės, ne pelnas“ (angl. „Medicine is for people, not for the profits“), – dar 1952-ųjų rugpjūtį deklaravo Džordžas Merkas II, po to kai Japonijos vaikams išdalino tūkstančius vaistų nuo streptomicino iškart po Antrojo pasaulinio karo. Panašių iniciatyvų būta ir daugiau.
Buvęs „Merck“ vadovas Džordžas Merkas tiesiog tiki, kad bendrovės tikslas yra daryti kažką naudingo visuomenei ir daryti tą labai gerai. „Jeigu atsiminsime tai, visuomet turėsime pelno“, – jis paaiškino. „Kuo dažniau sau kartosime, kad verslo tikslas yra ne pinigai, tuo daugiau pinigų turėsime“, – dar viena jo frazė. Tai nebuvo vien tik žodžiai. Šiuo metu „Merck“ yra viena didžiausių farmacijos bendrovių pasaulyje.
3 vieta – Semas Voltonas (Sam Walton)
Vienas Brazilijos verslininkas devintajame dešimtmetyje išsiuntė apie dešimt laiškų stambiausių mažmeninių prekybos tinklų savininkams. Jis norėjo išsiaiškinti šio verslo Jungtinėse Valstijose užkulisius. Visi atsiuntė malonų atsakymą su prierašu: „Ačiū, ne.“ Visi, išskyrus Semą Voltoną.
Kai Brazilas su verslo partneriais išlipo iš lėktuvo Bentovilyje (Arkanzaso valstija), juos pasitiko šviesus paprastais drabužiais vilkintis vyras ir pasiteiravo, kuo galėtų padėti. „Mes ieškome Semo Voltono“, – tarė jie. „Tai aš“, – mikliai atsakė Semas Voltonas ir palydėjo svečius prie savo automobilio.
Važiuojant senu Voltono pikapu, Brazilijos milijonieriai buvo „apmėtyti“ Semo Voltono klausimais. Galiausiai jie suprato: Voltonas pasikvietė juos į Bentovilį, kad galėtų daugiau sužinoti apie Pietų Ameriką. Ši istorija parodo vieną stipriausių „Walmart“ įkūrėjo savybių – smalsumą ir nuolatinį alkį mokymuisi. Taip pat Semas buvo charizmatiška asmenybė.
Nors ir būdamas charizmatiškas žmogus, Voltonas atsispyrė pagundai leisti savo vardui užgožti bendrovės misiją: suteikti galimybę įsigyti prekes prieinamomis kainomis. Prieš savo mirtį 1992-iais, jis atliko du svarbius darbus, jog bendrovė ir toliau galėtų sėkmingai įgyvendinti savo misiją.
Pirma, nustatė tikslą, kurio nebuvo įmanoma pasiekti per jo gyvenimą – iki 2000-ųjų metų padidinti apyvartą nuo 30 mlrd. JAV dolerių iki 125 mlrd. JAV dolerių. Antra, tam, kad asmenybė nebūtų „didesnė“ už verslo idėją, paveldėtoju buvo pasirinktas necharizmatiškas žmogus.
Vadovaujant Deividui Glasui (David Glass), didžiausio mažmeninės prekybos tinklo pasaulyje „Walmart“ apivarta 2000-iais metais pasiekė 165 mlrd. JAV dolerių. Semas Voltonas žinojo, kad charizmatiškomis asmenybėmis paremtas verslas yra trumpalaikis.
2 vieta – Bilas Alenas (Bill Allen)
Jo bendrovės kuriami lėktuvai padėjo laimėti karą – vis dėlto pergalė 1945-iais buvo didžiulė grėsmė „Boeing“ kompanijai. Pardavimai sumažėjo 90 proc., JAV daugiau nebereikėjo bombonešių. Visi žinojo, kad „Boeing“ gyvena iš bombonešių gamybos.
Visi, išskyrus naująjį bendrovės vadovą, Bilą Aleną. Jis tvirtino, kad „Boeing“ yra daug daugiau nei vien tik bombonešių gamintoja. Tai buvo kompanija, kurios inžinieriai gebėjo sukurti skraidančius technikos stebuklus. 1952-iais buvo pristatytas komercinis lėktuvas 707. Iki tol kompanija neturėjo patirties komercinių lėktuvų rinkoje.
Potencialūs klientai mąstė labai panašiai: „Jūs kuriate puikius bombonešius Sietle. Kodėl keičiate verslo kryptį?“ Vis dėlto Aleno matymo laukas buvo daug didesnis. Jis žinojo, kad „Boeing“ gali konkuruoti keisdama rinkos „žaidimo“ taisykles.
Vadovaujant Bilui Alenui „Boeing“ sukūrė 707, 727, 737 ir 747 lėktuvus – keturis sėkmingiausius rinkos produktus istorijoje. Valdybos susirinkime vienas narys pasakė, jog jei 747 modelis rinkai pasirodys per „didelis“, tuomet „Boeing“ galės atsitraukti.
„Atsitraukti?“, – pasitikslino Alenas. „Jei Boeing Aircraft Company pasakė, jog sukurs lėktuvą, tai mes jį sukursime net jei prireiks visos bendrovės resursų“, – apibūdino situaciją „Boeing“ lyderis. Bilas Alenas į istoriją įėjo kaip ambicingushttp://www.balsas.lt/nkpcms/naujiena tikslus bendrovei iškeliantis vadovas.
1 vieta – Čarlzas Kofinas (Charles Coffin)
Pirmasis „General Electric“ prezidentas nemanė, jog yra genijus – jis atėjo iš batų prekybos verslo. Dauguma verslo žmonių net nėra girdėję apie Čarlzą Kofiną. Nei vienam vadovui nėra lengva perimti estafetę iš bendrovės įkūrėjo, ypač kai jis išrado elektros lemputę, fonografą ir dar keletą pasaulį pakeitusių dalykų. Bet Kofinas žinojo, kad jo darbas nėra tapti sekančiu Tomu Edisonu. Jo darbas yra sukurti „General Electric“ bendrovę.
Kofinas yra dviejų svarbių vadybos inovacijų pionierius. Jis įkūrė pirmąją JAV tyrimų laboratoriją ir teigė, jog bendrovės valdymas gali būti sistematiškas ir pasikartojantis procesas.
Jei Edisonas buvo genijus su tūkstančiais pagalbininkų, Kofinas sukūrė sistemą, kurioje sukurtos palankios sąlygos genijų idėjoms suvešėti. Jis sukūrė ideologoiją ir mechanizmus, kurių dėka „General Electric“ tapo viena tvirčiausių institucijų pasaulyje.
Edisonas nėra vienintelis „General Electric“ lyderis, kuris užstoja Kofino indėlį. Net ir Čarlzo Kofino vadovavimo metai (1892-1912 m.) buvo vadinami „Šteinmetzo era“, elektronikos inžinieriui Čarlzui Šteinmetzui atminti. Kofino indėlis sumenksta ir lyginant su ateities lyderiais, pvz., Džeku Velšu.
Pastarojo lyderio tariama įtaka buvo tokia didžiulė, jog vienu metu GE buvo vadinama „namu, kurį pastatė Džekas“. Iš tiesų, tai veikiau Džekas Velšas buvo „General Electric“ produktas, o ne atvirkščiai. Žinoma, Velšas stipriai patobulino sistemą, inicijavo šešių sigmų taikymą ir padidino bendrovės pelningumą. Tačiau Džekas Velas nesukūrė „General Electric“ valdymo koncepcijos, o perėmė jos kūrimą.
Jimas COLLINSAS
