Aliona Vasilevskaja
Užfiksuojama nemažai atvejų, kai dėl vairuotojo, vežusio kontrabandines prekes kaltės, sulaikomas arba konfiskuojamas ne tik įmonei priklausantis vilkikas bet ir puspriekabė. Sulaikyta transporto priemonė gali prastovėti apie 2 mėnesius, o tai padaro didelę žalą visoms, o ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms ir net kelia bankroto riziką.
Asociacijos pradėjo spręsti problemą
Šią problemą pradėjo aktyviai kelti vežėjų interesus, atstovaujančios asociacijos. Birželį Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija (LNVK) kartu su Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija raštu kreipėsi į Seimą. Jie paaiškino problemos esmę ir pateikė savo pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti šį klausimą. Anot jų, vienas iš pagrindinių kontrabandos šaltinių į Lietuvą –vairuotojų, kurie dirba logistikos įmonėse, įvežamų akcizinių prekių gabenimas. Vairuotojai panaudodami įmonės transporto priemones savo asmeniniuose daiktuose slepia kontrabandą. Įmonės vilkikas sulaikomas, o įmonė per šį laiko tarpą praranda maždaug 68 tūkst. litų apyvartinių lėšų. Tokie vairuotojai, anot jų, į įmonę ateina dirbti su tikslu pervežti kuo daugiau kontrabandos. Dėl šito yra žlugdomas verslas. „Kol nebus parengtos įstatymo pataisos, nebus nieko gero. Įmonės transporto priemonės konfiskavimas gali privesti prie bankroto. Ypač tai pavojinga toms įmonėms, kurios pirko automobilį lizingu. Vairuotojas, padaręs nusikaltimą gauna 5 tūkst. baudą, o įmonės praranda 100 tūkst.,“ – stebisi LNVK vadovė Nijolė Uinskienė.
Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ taip pat ėmėsi iniciatyvos spręsti šią problemą. Asociacijos viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius pabrėžė, kad transporto priemonių konfiskavimas yra skausmingas visoms įmonėms, o ypač smulkioms ir vidutinėms. „Linava“ siekia, kad muitinės pareigūnai taip griežtai nebaustų vežėjų. „Birželio mėnesį vykusiame pasėdyje su Muitinės departamento atstovais, mes pabrėžėme, kad baudžiamas ne tas asmuo, kuris realiai padarė nusikaltimą. Muitinės pareigūnai areštuoja mašinas ir traktuoja jas, kaip kontrabandos įrankį. Jie naudojasi administracinio kodekso nuostata, kuri leidžia taikyti papildomą bausmę – transporto priemonės areštą. Paprašėme muitinės vadovų švelniau į tai žiūrėti, nes jie gali tos nuostatos ir netaikyti. Juk mes, įmonių vadovai, šitų procesų (kai vairuotojai veža kontrabandą – aut. pastaba) įtakoti negalime. O vairuotojai šiandien dirba vienoje įmonėje, rytoj – kitoje. Planuojame paruošti pataisas, kurios atleistų transporto priemonių savininkus nuo tokių bausmių, o baudžiamas būtų pats vairuotojas,“ – dėsto jis.
Muitinės departamento atstovai po susitikimo su „Linavos“ atstovais nusprendė išanalizuoti pastarojo meto patirtį, kilusias bylas dėl vairuotojų kontrabandos ir teritorinių muitinių pareigūnams pateikti atitinkamas rekomendacijas. Šiuo metu Muitinės departamento Teisės skyrius analizuoja teritorinėse muitinėse taikomą praktiką surašant ATPK protokolus už vežėjų padarytus teisės pažeidimus, taip pat teismų praktiką. Baigus analizę ir atlikus teisės taikymo šioje srityje praktikos apibendrinimą, bus rengiamos ir teritorinių muitinių pareigūnams pateikiamos atitinkamos rekomendacijos.
Penktadienį vyko Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, kuriame buvo aptarta situacija dėl kontrabandos gabenimo per valstybės sieną. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įpareigojo Teisingumo ministeriją ir Muitinės departamentą parengti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektą.
Kodekso pakeitimai – naudingi
Advokato Mindaugo Šimkūno kontoros Advokato padėjėjas Šarūnas Siudikas pabrėžia, kad verta aptarti klausimą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimų. Pavyzdžiui, Baudžiamasis kodeksas aiškiai reglamentuoja, kuriais atvejais konfiskacija galima. Tuo tarpu ATPK turi „spragų“ ir jas tenka pildyti teismams. Aiškesnis teisinis reglamentavimas į bylinėjimosi procesą įneštų aiškumo, nustatytų ribas. „Kol viskas remiasi tik teismine praktika, visada yra rizika, kad teismas gali nuspręsti, kad pavyzdžiui, kontrabandos vertė buvo per didelė ir dėl to yra pagrindas taikyti konfiskaciją,“ – sako Š. Siudikas.
Ar yra konfiskuojamos transporto priemonės, kuriomis gabenama kontrabanda, sprendžia tik teismas. Nors, kaip rodo praktika, įmonių vilkikų konfiskavimai nėra dažni, tačiau atvejais, kai automobilis yra sulaikomas ir areštuojamas įmonė patiria didelius finansinius nuostolius.
LNVK kartu su Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija siūlo, sulaikius vairuotojus, gabenančius kontrabandą savo asmeniniuose daiktuose, naikinti jiems darbo vizas pasienio kontrolės punktuose ir 5 metus neišduoti darbinės vizos. O įmonėms priklausančių transporto priemonių, kuriomis vairuotojas gabeno kontrabandą neužlaikyti ilgiau kaip 3 paras.
„Linava“ sugalvojo dar vieną iniciatyvą. Šiuo metu kuriama Lietuvos vairuotojų duomenų bazė, kuria naudodamiesi vežėjai galės sužinoti apie konkretaus vairuotojo reputaciją.
Kaip vežėjui apsisaugoti nuo nesąžiningų vairuotojų?
Advokato padėjėjas Š. Siudikas sako, kad vežėjams padėtų apsisaugoti darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Jis pataria pasirašytinai informuoti darbuotojus, apie sankcijas už kontrabandą ir kitas įstatymo uždraustas veikas, kuriomis darbdaviui padaroma žalos: „Darbdavys taip apsidraustų nuo galimų darbuotojo pasiteisinimų, esą, jis nežinojo apie galimas pasekmes. Darytina prielaida, kad dažnas darbuotojas apie administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą žino. Tačiau, jis greičiausiai nežino apie jam dėl to galinčią atsirasti civilinę atsakomybę darbdaviui. Darbdavys turėtų įrodymą, jog darbuotojas žinojo, kas gresia už kontrabandą ir pareigą atlyginti darbdaviui už konfiskuotą transporto priemonę. Tai rodytų, kad kontrabandą gabenęs darbuotojas veikė tyčia ir būtent jo tyčiniai veiksmai lėmė žalos darbdaviui atsiradimą“.
Tačiau net ir tai negarantuoja visiškos darbdavio interesų apsaugos. Jei transporto priemonę konfiskuotų, neretam darbdaviui, prisiteisusiam žalos atlyginimą iš darbuotojo, tampa žinoma, kad šis didesnės vertės turto neturi, o jo pajamos – minimalios.
Teismų praktika keičiasi įmonių naudai
Šiuo metu galima pastebėti tendenciją, kad darbdaviams priklausančios transporto priemonės, kurias darbuotojai panaudojo kontrabandai gabenti, konfiskuojamos ypač retai.
Beveik prieš metus apeliacine instancija administracines bylas dėl kontrabandos nagrinėjantys apygardos teismai dar laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kadaise suformuota praktika. Tada atsakomybė už darbuotojų gabentą kontrabandą buvo perkelta ant darbdavio pečių.
Tiesa, naujausia praktika rodo, kad LVAT anksčiau suformuotą griežtą praktiką keičiasi įmonių naudai. Pastarąjį pusmetį apygardos teismuose nagrinėtose bylose daugelyje bylų spręsta, kad nėra pagrindo taikyti kontrabandai gabenti naudotų transporto priemonių konfiskaciją.
Pakitusi praktika kartais motyvuojama tuo, kad sankcijas už administracinius teisės pažeidimus reglamentuojantis ATPK, lyginant jį su Baudžiamuoju kodeksu, nepakankamai išsamiai reglamentuoja konfiskacijos taikymo taisykles.
Pavyzdžiui, BK numato ne tik atsakomybę už kontrabandą, bet ir išsamiai reglamentuoja, kaip taikoma konfiskacija už tokią nusikalstamą veiką. Nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, šio turto konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokiu būdu yra užtikrinamas trečiųjų asmenų nuosavybės neliečiamumas, teisėtų interesų ir teisių apsauga bei nuosavybės neliečiamumo garantijos.
Įvertinę tai, kad administracinė atsakomybė taikoma ir numatyta už mažiau pavojingo pobūdžio pažeidimus nei nusikalstamos veikos, teismai daro išvadą, jog konfiskacija, kaip susijusi su trečiųjų asmenų teisių suvaržymu, turėtų būti taikoma ypač atsakingai ir nepažeidžiant protingumo ir teisingumo principų.
„Svarbiausia, kad teismai įvertina, ar byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog įmonė yra susijusi su pažeidimu ar apie jį žinojo. Tokių sąsajų nenustačius, laikoma, kad nėra būtinumo ir protingumo konfiskuoti trečiajam asmeniui, darbdaviui, priklausančią transporto priemonę,“ –sako Š.Siudikas.
Kontrabandininkų išradingumui nėra ribų
LR muitinės pareigūnai, atlikdami muitinį tikrinimą ir nustatę prekių gabenimo pažeidimus, priklausomai nuo pažeidimo rūšies ir gabenamų prekių vertės, surašo administracinius teisės pažeidimų protokolus, sulaiko prekes, pradeda ikiteisminius tyrimus arba imasi kitų veiksmų. 2013 m. sausio–liepos mėn. nustatyta 6460 pažeidimų.
Pažeidėjai rūkalus bando išslapstyti įvairiose transporto priemonių vietose – ertmėse po valstybiniais numeriais, oro filtrų sistemose, degalų talpyklose, po sėdynėmis, dujų balionuose. Vežantys didelius krovinius, rūkalus bando paslėpti po jais ir juose – pavyzdžiui, keramzitiniuose blokeliuose, lentose ir rąstuose padarytose slėptuvėse. Pėstieji ir keleiviai tabako gaminius slepia dvigubuose rankinių dugnuose, termosuose, knygose, siuvasi specialius diržus, sijonus ir pan.
Tačiau muitininkai turi įvairios modernios tikrinimo įrangos, rentgeno kontrolės sistemas, su kuriomis be vargo suranda net geriausiai paslėptas nelegaliai gabenamas prekes.
Tikimasi, kad Lietuvos Seimas ir Vyriausybė atsižvelgs į vežėjų prašymus ir pasiūlymus dėl ATKP pakeitimų. O Muitinės departamentas išanalizavęs pastarojo meto patirtį, pateiks teritorinių muitinių pareigūnams atitinkamas rekomendacijas, kurios bus palankios vežėjams.
