Japonijoje iškilus branduolinės nelaimės grėsmei bei vis netylant kalboms apie keliasdešimt kartų padidėjusį radiacijos lygį žemės drebėjimo bei cunamio nusiaubtose šalies teritorijose, Lietuvoje taip pat susirūpinta galimomis grėsmėmis. Pastebėta, kad aktyviau domimasi jodo preparatais vaistinėse, kurie tinkamai vartojami apsaugo skydliaukę nuo radiacijos.
Pardavimai šoktelėjo, bet trumpam
Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ komunikacijos specialistas Simas Lilas patvirtino, kad Lietuvą pasiekus žinioms iš Japonijos, imta labiau domėtis jodo preparatais, o patį piką šio vaisto pardavimai buvo pasiekę antradienį. Tuomet, anot vaistinės tinklo atstovo, buvo užfiksuoti du kartus didesni pardavimai nei įprastai.
„Žmones buvo pasiekusi nepagrįsta panika, jie pirko jodą nesuprasdami, kad šio preparato naudojimas, nepasikonsultavus su specialistu, gali būti žalingas. Vien dėl tos panikos ir išaugo pardavimai, tačiau dabar stebime situaciją, kad pardavimai stabilizuojasi ir jau tikrai neauga“, – aiškino S. Lilas.
Komunikacijos specialisto teigimu, vaistinės tikrai turi pakankamai jodo preparato atsargų ir jų, situacijai pablogėjus, neturėtų pritrūkti.
„Gintarinės vaistinės“ Prekybos skyriaus vadovas Martynas Gelžinis „Balsui.lt“ tikino, kad jų tinklo vaistinėse ženklaus jodo pardavimų išaugimo neužfiksuota.
„Turint galvoje, kad tikimybė, jog Lietuvą pasieks radiacija praktiškai neegzistuoja, pavojaus, kad vaistinėse galime pritrūkti jodo preparatų, nematau. Nemanau, kad žmonių susirūpinimas turi kokį nors pagrindą“, – teigė „Gintarinės vaistinės“ atstovas.
„Trečiadienį kaip tik tikrinome praėjusios savaitės pardavimus, jodo preparatų pardavimų didelio padidėjimo nematėme“, – teigė ir „Litfarmos“ komercijos direktorė Asta Ambrazevičienė. Jos teigimu, jodo tablečių pakuočių jų tinklo vaistinėse įprastai per dieną yra nuperkama 3–4 vnt, pastarosiomis dienomis nupirkta ir 6–10 vnt, tačiau ar tai yra didelis suintensyvėjimas, pašnekovė abejojo.
„Pastarosiomis dienomis jodo pardavimai svyruoja, nuperkama ir 6–10 pakuočių, tačiau kai pardavimų kiekis toks nedidelis, vienos dienos padidėjimas, kad ir dvigubai, statistiškai yra nepatikimas“, – svarstė A. Ambrazevičienė.
Anot jos, jeigu kas dešimtas Lietuvos gyventojas sugalvotų nusipirkti po dėžutę jodo, šio vaisto trūkumas vaistinėse be abejonės atsirastų, tačiau pašnekovė abejojo, ar yra pagrindo jį lietuviams patiems vartoti, kai esame taip toli nuo Japonijos. „Nebent žmonės jį pirktų ir siųstų į Japoniją, tada galėtume ir pritrūkti“, – sakė „Litfarmos“ komercijos direktorė.
Grėsmės lietuviams nėra
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kiek anksčiau jau buvo išplatinusi pranešimą spaudai, kad remiantis Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos, Europos Komisijos teikiama informacija bei šalies radiacinės saugos specialistų nuomone, radiacinės saugos požiūriu Lietuvos gyventojams nereikia taikyti jokių apsaugos priemonių.
Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, nepasieks radioaktyviojo jodo radionuklidai, išsiskiriantys į aplinką dėl įvykių Japonijos atominėje elektrinėje. Jodo preparatai vartojami tik tada, kai yra grėsmė, jog radioaktyviojo jodo gali atsirasti aplinkoje.
„Atkreipiame dėmesį, kad jodo preparatai, kaip ir visi medikamentai, gali sukelti pašalinį poveikį ar alergines reakcijas, sutrikdyti skydliaukės veiklą. Jodo preparatai vartotini profilaktikos tikslu tik rekomendavus Sveikatos apsaugos ministerijai“, – rašoma SAM pranešime spaudai.
