Padidinus algą, pasipylė prašymai išeiti iš darbo
„Gera širdelė – plika subinėlė“, – sako liaudies išmintis. Aiškėja, kad sąžiningai dirbti ir sąžiningumo mokyti vaikus tūlam šiauliečiui visiškai nebesinori. Matyt, neapsimoka. Verslininkai moka minimalias algas, nes valstybė tokias nustato. Taigi valstybė mieliau ne padeda verslui, o lepina žmones pašalpomis.
Pašalpininkai išmoko taip gerai skaičiuoti, kad net nurodo verslininkui, kokio dydžio algą jam mokėti, nes, suskaičiavus šeimos narius ir gaunamas pajamas, reikia „prasisukti“ taip, kad gautum maisto paketus, kompensacijas už komunalinius patarnavimus, pašalpas, atostogas vaikams vasaros stovyklose, paramą mokyklinėms prekėms įsigyti ir nemokamą vaikų maitinimą (pusryčius ir pietus) mokyklose.
Šiaulietis verslininkas pasakojo, kad pagerėjus finansinei situacijai nusprendė būti geras – padidino darbuotojams algas, tačiau gana greitai sužinojo, kad yra labai blogas – keli žmonės parašė pareiškimus išeiti iš darbo. Paaiškėjo, kad vos šimtu litų padidinta alga atneša daugiau finansinio nuostolio nei naudos. Padidėjusios pajamos nebesuteikia teisės prašyti įvairių pašalpų ir kompensacijų, kurios paprastai būna didesnės nei 100 Lt.
Keli darbuotojai verslininko paprašė sumažinti algą – grąžinti buvusią. „Pašalpos tiesiog ištvirkino žmones“, – komentavo pašnekovas.
Savaitraštis „Šiauliai plius“ pasidomėjo, kokių lengvatų iš valstybės sulaukia minimalias algas gaunančios, vaikus auginančios šeimos ir ko netenka, jei tėvai gauna pora šimtų litų didesnę algą nei minimali.
Netekę paramos braukia ašaras
Ypač naudinga mažai uždirbti turint vaikų. Jei vienam šeimos nariui per mėnesį tenka mažiau nei 525 Lt, vaikas rugsėjį gaus 156 Lt mokyklinėms prekėms įsigyti ir nemokamai mokykloje valgys pietus, kartais net ir pusryčius.
Jei vaiką augina viena mama (arba tėvas), šeima priklauso socialinės rizikos grupei, o vienam šeimos nariui tenka 700 Lt, vaikas taip pat gaus nemokamą maitinimą mokykloje.
Šiaulių rajono mokyklose nemokamai valgo maždaug pusė moksleivių. Šiaulių mieste situacija šiek tiek geresnė – nemokamai valgo 20-30 proc. vaikų. Vaiko pusryčiams (be PVM) valstybė skiria 2-2,20 Lt, pietums – 4-5 Lt. Taigi vienam vaikui, kurio tėvai gauna minimalias algas, per dieną skiriami 7 Lt. Per mėnesį susidaro maždaug 150 Lt suma.
Jei šeimos, auginančios du vaikus, pajamos yra 2100 Lt, jų vaikai nemokamą maitinimą dar gaus. Tai reiškia, kad šeima per mėnesį sutaupys 300 Lt, o rugsėjį dar gaus per 300 Lt mokyklinėms priemonėms įsigyti. O jei analogiškos šeimos pajamos yra 2101 Lt? Šeima privalės pati krapštyti kišenes ir rasti lėšų vaikams maitinti ir mokyklinėms priemonės pirkti. Todėl ir prašoma sumažinti vos 100 Lt padidintą algą, kad vaikai būtų sotūs.
Šiaulių rajono mokyklose atvejų, kai tėvai nubraukia ašarą, jog vaikui vos dėl vienu litu didesnių šeimos pajamų neskiriamas nemokamas maitinimas ir lėšos mokyklinėms priemonėms įsigyti, yra ne vienas. Kiekvienoje mokykloje kasmet yra po kelis tėvus, kuriems pasakoma, kad teks vaikų pietumis pasirūpinti patiems, nes jų pajamos – per didelės.
Paramos netenkama ir dėl vieno cento
„Net jei pajamos didesnės ne vienu litu, o vienu centu, vaikai nebegauna teisės nemokamai maitintis. Žinoma, nukenčia šeimos, bet mes tik įstatymų vykdytojai“, – sako Šiaulių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Simanauskienė.
Jei vieno asmens pajamos nesiekia 525 Lt, tokių šeimų vaikai ne tik nemokamai maitinami, gauna lėšų mokyklinėms priemonėms, bet ir šeimos kas ketvirtį gauna maisto paketų, kurių vertė iki 50 Lt. Jei vieno asmens pajamos yra mažesnės nei 350 Lt, jis gauna socialinę pašalpą. Kompensacijos už komunalinius patarnavimus skaičiuojamos individualiai. Specialistai įvertina ne tik pajamas, bet ir turtą pagal specialias lenteles. Nuo turto įvertinimo ir priklauso kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį dydis.
Šiemet Šiaulių rajone maisto paketai skirti 8600 asmenų. Paketų gavėjų mažėja, tačiau negalima sakyti, kad ekonominė šeimų situacija gerėtų. Žinoma, yra žmonių, kuriems pavyko rasti geresnį darbą, gauti didesnį užmokestį, tačiau rajone mažėja gyventojų dėl emigracijos ir didesnio mirtingumo.
Nemokamą maitinimą mokyklose gaunančių Šiaulių rajono vaikų taip pat mažėja, tačiau šiemet rajono mokyklose mokosi net apie 300 vaikų mažiau nei pernai. Visi tėvų prašymai skirti vaikams nemokamą maitinimą dar negauti, tad, preliminariais duomenimis, šiemet nemokamai valgys 1963 vaikai. Pernai jų buvo 2431.
Tenkintų tik 2 tūkst. Lt alga
Jei vaikus auginanti šeima yra socialiai remtina, ji įgyja teisę gauti paramą iš įvairių labdaros organizacijų, be to, vaikai pigiau ar nemokamai gali lankyti iš savivaldybės biudžeto išlaikomus būrelius, klubus, kitas neformaliojo ugdymo įstaigas. Sudarytos sąlygos ir pigiau ar visai nemokamai vaikus leisti į darželius, nemokamai atostogauti užmiesčio vasaros stovyklose.
Per mėnesį Šiaulių neformaliojo ugdymo įstaigos, sporto, muzikos mokyklos lankymas vaikui kainuoja 8-100 Lt. Jei šeima gauna socialinę pašalpą, vaikas nuo mokesčio yra atleidžiamas. Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Irenos Kiurienės, socialines pašalpas Šiauliuose gauna apie 3 tūkst. žmonių. Nemokamai pietus mokyklose valgo apie 2,5 tūkst. vaikų, panašiai tiek jų gauna ir lėšas mokyklinėms priemonėms įsigyti.
Jei ikimokyklinuko tėvai yra socialiai remtini, už darželį jie moka pusę nustatytos sumos. Jei vaiko šeima asociali ir ja domisi bei rūpinasi vaiko teisių gynėjai, už darželio lankymą tėvams išvis nereikia mokėti.
Šiemet užmiesčio vasaros stovyklose ilsėjosi 160 vaikų. Kadangi vaikai buvo iš socialiai remtinų šeimų, jie ilsėjosi nemokamai. Jei daugiau nei minimalią algą uždirbantys tėvai norėjo vasarą išleisti vaikus į užmiesčio stovyklą, turėjo paieškoti 400-600 Lt.
Teminės stovyklos buvo organizuojamos ir prie mokyklų. Jas lankė keli šimtai vaikų, o vaikai iš remiamų šeimų jose galėjo nemokamai pavalgyti.
„Jei algą darbdavys padidintų tūkstančiu litų, tada pašalpų nebetektų prašyti. Dabar, kai vaikams skiriama tiek lengvatų ir gaunamos kompensacijos, gauti minimalią algą apsimoka“, – sakė pavardės nenorėjusi pasakyti dviejų vaikų mama.
ES šalyse minimalus atlyginimas yra 2-3 kartus didesnis nei minimalus gyvenimo lygis, kurį kiekvienam gyventojui per pašalpas užtikrina valstybė. Kada Lietuvoje minimali alga šoktelės tiek, kad sumažėtų pašalpininkų gvardija?
Pašalpininkų ir dirbančiųjų pajamos skiriasi nedaug
1000 Lt minimalią algą gaunantis žmogus realiai į rankas gauna 824,50 Lt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suskaičiavo, kad už minimalią algą dirbantis viengungis su kompensacijomis už šildymą ir karštą vandenį vidutiniškai per mėnesį gauna 1131 Lt pajamų.
Nedirbantis asmuo, įvertinus socialinę pašalpą ir jo gaunamas kompensacijas, per mėnesį vidutiniškai gauna 781 Lt pajamų. Palyginus vieno žmogaus, auginančio du vaikus ir dirbančio už minimumą, ir bedarbio asmens vidutines pajamas aiškėja, kad už minimalią algą dirbantis žmogus vidutiniškai gauna 1543 Lt realių pajamų, o bedarbis – 1408 Lt. Vien iš pašalpų tokia šeima susirenka 788 Lt.
Lyginant daugiavaikių šeimų pajamas matyti, kad už minimalų atlyginimą dirbančių ir tris ar penkis vaikus auginančių tėvų pajamos nuo tiek pat vaikų turinčių, bet nedirbančių, taip pat skiriasi vos keliais šimtais litų. Jei daugiavaikėje šeimoje dirba vienas asmuo, ši šeima gauna vos 200 Lt mažiau pajamų nei ta, kurioje abu tėvai dirba.
