Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas pastebi, jog į miškus Lietuvoje žiūrima, kaip į lentų fabrikus. Anot jo, toks požiūris ypač juntamas dabar, kai per Lietuvą persiritus vėtrai atsirado daugybė vėjovartų. Tuo metu valstybinė miškininkai teigia, jog palikus miške eglių ir pušų vėjovartus gali kilti grėsmė aplinkinių miškų išlikimui, nes vėjovartuose prisidauginę kenkėjai puola gretimus medžius.
Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos narys, Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas pastebi, jog akcentuojama tikai ekonominė valstybinių miškų nauda, tuo tarpu apie ekologinę naudą viešai beveik nekalbama.
„Visuomenė turėtų būti informuojama ir apie kitą, ekologinę miškų pusę, kad matydama vėjovartas galėtų vertinti ne vienpusiškai. Nors, iš vienos pusės, padaryta žala, bet pažiūrėjus iškritos pusės, iš vėjovartų turėsime ir naudos“, – teigė Ž. Morkvėnas
Anot lrt.lt pašnekovo, vėjovartos, netgi šios, atsiradusios po per visą Lietuvą prasiritusios vėtros, yra natūrali gamtos gyvenimo ciklo dalis.
„Iš vienos pusės, be abejo, ji sunaikino tam tikrus miško plotus, galbūt nukentėjo kažkokia gyvūnijos dalis, bet iš kitos pusės, šitos vėjovartos duoda galimybę naujai gyvybei, naujam gyvenimo ciklui.
Vėjovartos generuoja daug naudingos medienos – išvirtę medžiai yra labai svarbūs tam tikroms rūšims ir dėl to poveikis, biologinės įvairovės prasme, bus tikrai teigiamas. Negyvojoje medienoje gyvena daug įvairių vabzdžių, kurie yra labai svarbūs miško ekosistemos sveikatai, taip pat negyvoji mediena yra būtina tokiems paukščiams, kaip geniai. Juose jie gali perėti, ieško maisto. Vėjovartos sukuria tinkamas sąlygas gyventi visai eilei įvairiausių kitų paukščių, pradedant, pelėdomis.
Be to vėjovartos taip pat atveria miško plotus, daugėja šviesos ir dėl to kitos augalų rūšys turi galimybę išaugti ir daugintis“, – pasakojo pašnekovas.
Vėjovartų teritorijose turėtų būti atlikti tyrimai
Gamtos tyrimų centro direktorius Mečislovas Žalakevičius pastebėjo, jog palikti medžius išvartytus gulėti, kur jie yra, būtų ne geras variantas miškų ūkiui, bet prieš šalinant vėjovartas reikėtų atlikti tyrimus.
„Protingumo principu turėtų būti tvarkomasi. Aš manyčiau, turi būti atsižvelgiama pagal vietos situaciją, galbūt kai kurios teritorijos neturėtų būti tvarkomos iki galo, kol jose visiškai neliktų vėjovartų.
Manau, sprendžiant, kur ką palikti ar išvežti, turėtų dirbti specialistai, pažįstantys tam regionui būdingas grupes: entomologai, botanikai, ornitologai, teriologai“, – pastebėjo pašnekovas.
Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas mokslui ir studijoms Linas Balčiauskas taip pat sutiko, kad tokie dideli plotai negali likti šitaip užversti, tačiau tam tikra dalis išvirtusių medžių juose turi likti.
„Vėjovartas reikėtų palikti ten, kur gyvena vabzdžiai, kurie gyvena, vystosi, arba minta pūvančia mediena. Tai, pirmiausia, Kietieji lapupčiai. Bet iš esmės, visokių medžių reikia palikti – ir po tos pačios eglės žieve kai kas tūno, pūvančiame kamiene gyvena ir vystosi“, – pažymėjo L. Balčiauskas.
Valstybinė miškų tarnyba: ar naudinga, kad žūtų greta augantys miškai?
Tuo metu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas pabrėžė, jog pašalinti tam tikrų medžių – eglių, pušų vėjovartas – yra tiesiog būtina, nes kitu atveju, jų nepašalinus, tai gali grėsti miškų aplink jas išnykimu.
„Vėjovartose prisidaugina labai daug kenkėjų ir jie sėkmingai puola greta esančius gyvus medžius“, – teigė P. Zolubas.
Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas patikino, jog nereikėtų baimintis, kad iš miškų bus pašalintos visos vėjovartos. Anot jo rezervatinėse vietose vėjovartos nebus liečiamos.
Pašnekovas taip pat užtikrino, jog visuose kitose valomose miškų teritorijose, kaip ir nurodo galiojantys teisės aktai, bus palikta tam tikra dalis vėjovartų dėl medžių biologinės įvairovės.
Šiuo metu turimais duomenimis, kaip informavo P. Zolubas, vėtra Lietuvoje išvertė apie 360 tūkstančių kubinių metrų medžių.
Absoliuta Andželika Lukaitė
