Afrikos plėtros bankas skaičiuoja, kad žemyne, kur smulkieji ūkiai išlaiko daugumą gyventojų, jau dabar trūksta 2 mln. metrinių tonų trąšų, rašo „Politico“.
Išaugusios trąšų kainos lems, kad bus mažiau maisto tuo metu, kai žmonėms jo labiausiai reikia dėl padažnėjusių ekstremalių oro sąlygų ir sunkumų importuojant užpultos Ukrainos žemės ūkio produkciją. Lietuvos ir visos Europos ūkininkai kiek mažiau, bet taip pat susiduria su panašiomis problemomis.
„Mes tikrai pradedame šaukti iš kiekvieno bokšto, kad susiduriame su trąšų krize... Ir kad trąšų krizė yra didžiulė“, – sako vienas JT pareigūnas, prašęs neatskleisti savo tapatybės.
Dar gegužę Afrikos plėtros bankas pranešė, kad „daugelis Afrikos šalių susidūrė su duonos ir kitų maisto produktų kainų šuoliu“. Bankas įspėjo, kad jei toks trąšų deficitas nėra dirbtinis, žemės ūkio ir maisto gamyba Afrikoje susitrauks mažiausiai 20 proc., o praradimai sudarys 11 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau JT Pasaulio maisto programos vykdomasis direktorius sako manantis, kad 20 proc. gali būti ir per daug optimistinė prognozė.
„Afrikoje yra 980 mln. žmonių, kurie priklauso nuo smulkių ūkių ir nuo jiems tiekiamų trąšų, ir šiuo metu mes sprendžiame šią problemą“, – neseniai jis kalbėjo JAV Kongrese.
Cheminės trąšos yra gaminamos naudojant azotą, fosforą ir kalį. Galutinis produktas yra išberiamas laukuose, kad augalai gautų pakankamai maistinių medžiagų, kurių dirvožemyje arba trūksta, arba iš viso nėra.
Trąšų gamyba yra itin imli energijai, ypač gaminant azoto trąšas, kai gamtinės dujos yra esminis ingredientas. Tai reiškia, kad trąšų kainos koreliuoja su energijos išteklių kainomis.
„Kainų kilimas yra našta visiems ūkininkams visose šalyse. Tačiau našta dar didesnė tiems besivystančių šalių ūkininkams, kurie, kitaip nei europiečiai, turi mažesnes finansines ir derybines galias įsigyti trąšų“, – komentavo vienas ES pareigūnas.
Maskvos įtaka
Trąšų kainos buvo aukštos net ir prieš tai, kai Rusija užpuolė Ukrainą, dabar jos dar pakilo 50 proc., skaičiuoja Europos Komisija.
Karas Ukrainoje tik paaštrino problemą, nes Rusija užima didelę pasaulinės trąšų rinkos dalį. Ji yra didžiausia azoto, antra didžiausia kalio ir trečia didžiausia fosforo trąšų tiekėja.
Nuo karo Ukrainoje pradžios itin pabrango trąšų gabenimas laivais, o taip pat energijos ištekliai. Dabar Europos trąšų gamintojai įspėja dėl produkcijos mažėjimo, jeigu gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos toliau kris.
„Tam reikia skirti dėmesio. Be itin sudėtingų gamtinių sąlygų, kurias patiriame Europoje, trąšų kaštai bus labai svarbus elementas ta prasme, kas bus auginama pasaulyje, Europoje ir ypač Ukrainoje“, – komentavo kitas ES pareigūnas.
ES įvestos sankcijos Maskvai dar labiau sutrikdė trąšų prekybą. Bendrija apribojo kalio druskos, naudojamos trąšų gamyboje, taip pat pačių trąšų importą iš Rusijos ir Baltarusijos.
Nors ES tikina, kad jos sankcijos nedraudžia Rusijai eksporto į kitas šalis, jis gerokai apsunkintas dėl to, kad šalis agresorė yra išmesta iš tarptautinių mokėjimų sistemos SWIFT, o taip pat gerokai pabrango laivų ir krovinių draudimas.
Savo ruožtu pati Rusija taip pat apribojo trąšų eksportą motyvuodama tuo, kad taip nori apsaugoti savo ūkininkus, net jeigu tokios šalys, kaip Brazilija, Indija ir toliau gauna rusišką agrochemiją. Šie ribojimai truks bent iki karo pabaigos.
„Išlieka daug netikrumo dėl trąšų aukštų kainų, kurios gali paveikti maisto gamybos perspektyvas ir pačių ūkininkų gyvenimą“, – sako JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos vyriausiasis ekonomistas.
Sudėtingas kompromisas
Itin pabrangusios trąšos gali sutrikdyti trapų balansą mėginant užtikrinti pakankamas pajamas už produkciją ūkininkams ir jų pagaminto maisto įperkamumą vartotojams. Jei pabrangus energetikos ištekliams trąšų kainos išlieka aukštos, tuomet kviečių ar kitų kultūrų augintojams gali būti sunku padengti su tuo susijusias sąnaudas. Dėl to maisto kainos dar padidės ir dar mažiau gyventojų galės jį įpirkti ir bus priversti badauti.
Išaugę energijos kaštai jau trikdo trąšų gamybą Europoje. Štai Norvegijos trąšų gamybos milžinė „Yara“ šių metų antrąjį ketvirtį ūkininkams pristatė 22 proc. mažiau trąšų.
„Yra reali rizika, kad pritruks azoto, o tolesnio kainų augimo, jeigu situacija dėl gamtinių dujų Europoje toliau blogės“, – neseniai sakė „Yara“ vadovas Tore Holsetheris.
Ruošiantis artėjančiai žiemai, kai Rusija gali visiškai sustabdyti dujų tiekimą ES, Briuselis sako, kad valstybių narių vyriausybės prioritetu turėtų laikyti dujų tiekimą „visuomenei kritinėms“ pramonėms šakoms, pavyzdžiui maisto pramonei.
Tačiau, anot kai kurių specialistų, atsakas krizei nėra vien didesnė trąšų gamyba, nes ypač per didelis trąšų naudojimas, gali nuskurdinti aplinką. Nemaža dalis trąšų, skirtų augalams, ištirpsta lietaus vandenyje ir patenka į vandens ekosistemas, kuriose gali sunaikinti gyvybę.
ES Žaliojo susitarimo vadovas Fransas Timmermans sako, kad dėl karo bendrija turi atsisakyti priklausomybės nuo rusiškos energijos ir laikytis savo tikslo riboti perteklinį trąšų naudojimą ūkininkaujant aplinkai draugiškesniais metodais.
Visos Afrikos ūkininkai yra itin pažeidžiami dėl šios krizės, kadangi dešimtmečius daugelyje žemyno šalių buvo skatinamas perteklinis trąšų naudojimas ir mažai dėmesio skiriama tvaresniam ūkininkavimui, pastebi kai kurie specialistai.
Ne tokiose valstybėse, kaip Marokas ar Egiptas, pirmaujančios trąšų gamyboje, silpniausi ūkininkai kenčia dėl išaugusių kainų: „Ūkininkams kurie buvo įpratę naudoti vis daugiau ir daugiau cheminių trąšų, tai yra tikra krizė“.
