Tačiau daugeliu atvejų taip nėra. Net visą gyvenimą dirbę už vidutinę algą ir sukaupę būtinąjį stažą, vidutinės pensijos negauna.
Net valdžios institucijos pripažįsta, kad, uždirbant daugiau pinigų ir mokant daugiau įmokų, tai negarantuoja atitinkamai didesnės pensijos.
Uždirbo nemažai, bet laukianti pensija – maža
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Ilona iš Vilniaus. Skaitytoja pasakojo, kad iki pensijos jai dar likę daugiau nei 10 metų. Tačiau esą nustebo supratusi, kokia maža pensija jos laukia.
„Kaip ir daugelis, dirbti pradėjau baigusi visus mokslus, kurie, mano atveju, yra susiję su teise ir finansais. Iš pradžių uždirbau gana nedaug, tačiau ilgainiui pradėjau gauti ir toliau dirbau už, sakyčiau, vidutinę algą – dabar beveik 1,5 tūkst. eurų po mokesčių.
Tiesa, ištekėjusi sulaukiau dviejų vaikų, tad buvau motinystės, taip pat vaiko priežiūros atostogose“, – pasakojo Ilona.
Anot jos, iš naujo pasigirdus kalboms apie pensijos kaupimo permainas, su kolegėmis per pietus aptarinėjo, kas laukia išėjus į pensiją.
„Anksčiau apie tai per daug negalvojau, nes, net augindami du vaikus, su vyru kartu uždirbame tiek, kad neskurstame.
Bet po to pokalbio su kolegėmis atsidariau savo „Sodros“ paskyrą pažiūrėti, kiek sukaupiau stažo ir apskaitos taškų. Tai, ką pamačiau, švelniai tariant, nepradžiugino“, – prisipažino moteris.
Pasak jos, net jei likusį laiką iki pensijos uždirbs vidutinį atlyginimą ar kiek daugiau, tai jos senatvės pensija esą nesieks ir 600 eurų.
„Valdžia vis ragina visus nedirbti šešėlyje, nes taip prarandamos socialinės garantijos. Bet ką gauni, jei legaliai dirbi, normaliai uždirbi ir sąžiningai moki mokesčius jos?“ – piktinosi moteris.
Vidutinė alga negarantuoja vidutinės pensijos
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad visą karjerą už vidutinę algą dirbęs ir būtinąjį stažą sukaupęs žmogus gauna pensiją, kuri susideda iš: bendrosios dalies, kuri būtų 1 bazinė pensijos, ir individualiosios pensijos dalies – 34,5 apskaitos vienetų.
Pagal šiųmečius dydžius tai būtų atitinkamai 298,45 euro (bazinės pensija) ir 247,02 euro (34,5 vieneto x 7,16 euro jo vertės). Taigi visa tokio žmogaus senatvės pensija būtų lygi 545,47 euro.
„Sodros“ duomenimis, dabar vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 667 euro. Taigi už vidutinę algą galima uždirbti tik 82 proc. vidutinės pensijos.
Šiuo metu vidutinė alga atskaičius mokesčius yra 1432 euro. Vadinasi, uždirbdamas ją žmogus užsitikrina tik 545,47 euro senatvės pensijos, kas yra vos 38 proc. buvusios algos.
Kad dėl didesnės pensijos dirbti ir uždirbti daugiau, nei, pvz., minimali alga, neapsimoka, parodė ir prieš kelerius metus Valstybės kontrolės atliktas pensijų sistemos vertinimas.
„Lietuvoje pensijų sistemos pokyčiai labiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, siekiant užtikrinti asmeniui artimas buvusioms iki pensijos gyvenimo sąlygas.
Nėra motyvuojama mokėti daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų, tikintis gauti didesnę pensiją“, – tuo metu nurodė Valstybės kontrolė.
Ji taip pat pažymėjo, kad socialiniame draudime nėra stipresnio įmokų ir išmokų ryšio, todėl jame dalyvaujama dėl privalomumo ir jis tampa nepatrauklus daugiau įmokų sumokantiems asmenims.
Individualioji pensijos dalis turėtų sudaryti didesnę dalį pensijos struktūroje (siekiama ne mažiau nei 50 proc.), nes kuo daugiau asmuo mokėjo įmokų, tuo didesnė turėtų būti jo pensija, pabrėžė Valstybės kontrolė.
Pasak jos, gyventojų, sumokėjusių daugiau „Sodros“ įmokų, pajamų pakeitimo normos senatvėje yra mažesnės, palyginti su tais, kurie sumokėjo mažiau įmokų.
Esą siekiant asmenis motyvuoti mokėti daugiau įmokų, svarbu užtikrinti didesnį individualiosios pensijos dalies svorį ir tolygų pajamų pakeitimą visose darbo užmokesčio grupėse.
Žada daugiau pinigų pensijoms
Nuo Valstybės kontrolės tyrimo praėjo jau beveik 3 metai. Tačiau jokių esminių pakeitimų dėl pensijų skaičiavimo nebuvo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, kad vidutinis atlyginimas ir būtinas stažas Lietuvoje neužtikrina vidutinės lietuviškos pensijos.
Esą taip yra dėl to, kad „Sodrai“ žmogaus sumokėta bendra įmokų suma tiesiogiai nėra susijusi su išmokama pensija.
Esą vidutinė pensija – tai „Sodros“ išlaidos senatvės pensijoms padalintos iš senatvės pensijos gavėjų skaičiaus.
„Vidutinė senatvės pensija skaičiuojama kaip vieno gavėjo gaunamai vienai pensijos išmokai tenkanti išlaidų dalis, todėl šis dydis atspindi vidutinio gavėjo, o ne pavienio asmens, turinčio būtinąjį stažą ir dirbusio už vidutinį darbo užmokestį, situaciją“, – komentare nurodė ministerija.
Pasak jos, vidutinis gavėjas, gaunantis vidutinę pensiją, yra atidirbęs beveik 40 metų. Todėl teorinio atvejo su tik būtinuoju stažu, dirbusiu už VDU, situacija nėra tokia, kokia yra vidutinio senatvės pensininko.
„Sodros“ duomenimis, vidutinis senatvės pensijos gavėjas yra atidirbęs 39,59 metų, taigi įgijęs teisę gauti didesnę pensiją negu pavyzdyje su 34,5 metų stažu.
Paprastai kalbant, norint gauti vidutinę pensiją reikia dirbti bent 5 metais ilgiau, nei būtinasis stažas.
„Vyriausybės programoje numatyta skirti daugiau lėšų visoms pensijoms didinti: ir nustatyti teisingesnį balansą tarp rezervo kaupimo bei spartesnio pensijų individualiosios dalies indeksavimo, ir bazinių pajamų (šalpos pensijų, bendrosios pensijų dalies) spartesnio artinimo prie minimalaus vartojimo poreikių dydžio“, – žadėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
