Įstatymai numato, kad į įprastus degalus turi būti maišoma daugiau ekologiškų priedų. Tačiau Lietuvos degalinių sąjungos (LDS) vykdantysis direktorius Vidas Šukys užsiminė, kad į degalus maišomas RRME (riebalinių rūgščių metilų esterio) biopriedas gali atnešti daugiau žalos nei naudos.
Energetikos ministerija tikina, kad bus reikalaujama gaminti biodegalus iš atliekų, lengvųjų transporto priemonių parke padaugės elektromobilių.
Kas lemia degalų kainas
„Kartais keistai klausiama, kodėl kyla kainos. Todėl, kad viskas priklauso nuo ekonominės situacijos pasaulyje. Kažkodėl visi koncentruojasi į faktą, kad naftos kaina kelia degalų kainas. Aš nemanyčiau, kad tai yra vienas pagrindinių faktorių, darančių įtaką ekonomikai“, – teigė V. Šukys.
Tačiau Energetikos ministerijos vyriausioji specialistė Viktorija Gailiūtė užsiminė, kad naftos kainos yra viena iš degalų brangimo priežasčių. Mineralinio kuro brangimui didžiausią poveikį turi žaliavos (naftos) svyravimai, vartojimo pokyčių pasikeitimas, degalų priedų naudojimas, degalų tiekimo grandinės ar logistikos kaštų dedamoji ir pačių degalų tiekėjų marža.
„Degalų brangimo priežastis visada susijusi ir priklauso nuo naftos kainos pokyčių. Skirtingą šalių degalų kainų reakciją į žaliavinės naftos rinkos pokyčius lemia nuo žaliavos iki kuro bako egzistuojančioje vertės grandinėje esančių dalyvių elgsena, konkurencinė aplinka ir rinkos struktūra bei sukauptų senesne kaina įsigytų kuro atsargų apimtys“, – pasakojo V. Gailiūtė.
Šiuo metu naftos kaina yra didžiausia nuo 2018 metų. Ji vidutiniškai svyruodavo apie šešiasdešimt penkis dolerius už barelį, tačiau pandemijos laikotarpiu sumažėjus paklausai kaina ženkliai krito. Geriausiai situacija pasinaudojo Kinija ir kitos Azijos šalys, kurios pirmosios atsigavo po pandemijos ir dėl kurių išaugo degalų poreikis.
„Kovo mėnesį dariau analizę su žurnalistais ir pastebėjau, kad iki šios dienos naftos kaina proporcingai kyla. Vieną dieną kaina pakyla, kitą nukrinta, bet šios savaitės pradžioje ji siekė 80 dolerių už barelį, tai buvo maksimumas nuo 2018 metų. Dabar kaina šiek tiek krito, kas bus kitą savaitę – bus matyti“, – prognozavo V. Šukys.
Biopriedų naudojimas – ne visada naudingas
Šių metų kovą priimtomis Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisomis buvo pakeisti ekologiškų degalų kiekio reikalavimai. Didžiausias dėmesys bus skiriamas elektros energijos panaudojimui transporte, planuojama, kad iki 2030 metų nemažiau kaip 15 proc. lengvųjų transporto priemonių parko sudarys elektromobiliai.
„Jau nuo 2022 m. sausio 1 d. yra didinami biodegalų įmaišymo į degalus įpareigojimai, atsiranda reikalavimas naudoti pažangiuosius biodegalus pagamintus iš atliekų. Taip bus nuosekliai mažinamas naftos degalų naudojimas. Taip pat bus plėtojamas biometano ir vandenilio dujų potencialas siekiant, kad biometano ir žaliojo vandenilio suvartojimas iki 2030 m. sudarytų nemažiau kaip 5,2 proc. transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo“, – pasakojo V. Gailiūtė.
V. Šukys užsiminė, kad alternatyviųjų degalų įstatymas nieko praktiškai nepakeitė.
„Šiandien riebalinių rūgščių metilų esterio (RRME) yra pilama pagal nustatytas Europos sąlygas, kurios siekia 7 proc. Aš esu ganėtinai prieš RRME biopriedą, todėl, kad mes, degalinės, esame galutiniai pardavėjai, ir dėl blogos degalų kokybės kenčiame mes. O biopriedas, pavyzdžiui, šaltu metų laiku, ženkliai pakenkia degalų kokybei“, – prieštaravo V. Šukys.
LDS vykdantysis direktorius pabrėžė, kad RRME biopriedas pabrangina degalus iki 9 ct. už litrą su PVM. Tai reiškia, kad ūkininkas, kuris augina rapsus kurui gaminti, vėliau pats turi susimokėti vos ne dešimt centų už litrą.
V. Gailiūtės teigimu pagrindinių alternatyviųjų degalų – elektros energijos ir dujų naudojimas transporto priemonėse jau dabar yra ekonomiškai naudingesnis vartotojams palyginti su benzino ar dyzelino naudojimu. „Didėjant naftos degalų kainoms ir atsirandant taršaus kuro apmokestinimui alternatyvieji degalai taps konkurencingi visuose sektoriuose“, – teigė vyriausioji specialistė.
Naftos kaina nėra lygi degalų kainoms
V. Šukys pabrėžė, kad naftos ir degalų kainų tiesiogiai sulyginti negalima. Žalia nafta niekam nėra reikalinga, reikalingas yra pagamintas produktas. O kiekvienas produktas – benzinas, dyzelis ir biopriedas – yra parduodami biržoje atskirai nuo naftos.
„Biržos kaina formuojasi pagal atitinkamą poreikį. Dėl to negalima dėti tiesioginio lygybės ženklo, nes naftai pabrangus degalai nebūtinai brangsta ir atvirkščiai“, – patikslino V. Šukys.
Vyriausiosios specialistės teigimu, naftos degalų kainos yra priklausomos nuo pernelyg daug faktorių, todėl jos išlieka nestabilios. Naftos sektorius nėra reguliuojamas, o naftos žaliavos ir iš jos pagamintų degalų kainos nustatomos rinkos sąlygomis.
„Degalų kainos degalinėse yra nustatomos atsižvelgiant į didmenines degalų kainas, kurios yra nustatomos pagal tarptautinį Platts indeksą. Platts indeksas į žaliavinės naftos kainos kitimą gali reaguoti su atsilikimu“, – pabrėžė V. Gailiūtė.
V. Gailiūtė užsiminė, kad ateityje galima tikėtis tiek degalų kainų augimo, tiek ir sumažėjimo skirtingais laiko periodais. Tam įtaką daro geopolitinė situacija pasaulyje, vartotojų įpročių kaita bei kitų rūšių degalų plėtra.
Kainų palyginimo portalo Pricer.lt duomenimis, pigiausių A95 benzino, dyzelino ir suskystintų automobilinių dujų reitinguose pirmauja degalinė „Jozita“, o brangiausiomis degalinėmis įvardijama „Viada“ ir „Circle K“.
„Viados“ ir „Circle K“ degalinėse A95 markės benzino kaina siekė 1,439, dyzelino – 1,339 euro už litrą. „Jozita“ degalinėje A95 markės benzino kaina siekė 1,340, dyzelino - 1,250 euro už litrą.
